Šis izoliuotas režimas yra paskelbęs branduolinių ginklų ir ilgojo nuotolio raketų bandymų moratoriumą ir pernai pažadėjo likviduoti savo branduolinių bandymų poligoną Pungjė-ri kaip nebereikalingą.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtoje ekspertų grupės ataskaitoje nurodoma, kad, nepaisant šių veiksmų, Pchenjanas nesustabdė branduolinių galvučių programos.
„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinė programa vyksta toliau, nepaisant branduolinių bandymų nevykdymo ir Pungjė-ri bandymų poligono uždarymo“, – sakoma ataskaitoje.
Ilgus mėnesius trukusios D. Trumpo asmeninės diplomatijos pastangos įtikinti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinio arsenalo kol kas nebuvo sėkmingos.
Derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo yra įstrigusios nuo vasario, kai žlugo antrasis JAV prezidento ir Kim Jong Uno susitikimas Hanojuje, šalims nepasiekus jokio susitarimo.
Vienas sudėtingiausių derybų Vietnamo sostinėje klausimų buvo paslapties skraiste apgaubto pagrindinio Šiaurės Korėjos branduolinio komplekso Jongbjone uždarymas.
Viena JT valstybė narė „įvertino, kad Jongbjono urano sodrinimo įmonė veikė“ nuo vasario pradžios iki rugpjūčio pradžios, sakoma ataskaitoje.
Tuo metu Jongbjono pagrindinio reaktoriaus veikimo ženklų nepastebėta, nors „lengvojo vandens reaktoriaus statybos tęsėsi“, be to „kartais buvo pastebima veikla radiocheminėje laboratorijoje“, priduriama joje. Taip pat neatmetama galimybė, kad minėta veikla gali būti susijusi laboratorijos aptarnavimu.
Sankcijų apėjimas
D. Trumpas dažnai pabrėžia, jog tai, kad nuo 2017 metų pabaigos Šiaurės Korėja nevykdo branduolinių ginklų ir ilgojo nuotolio raketų bandymų, yra vienas iš jo diplomatijos pasiekimų.
Tačiau Pchenjanas pastarosiomis savaitėmis išbandė virtinę mažo nuotolio raketų. Jungtinės Valstijų prezidentas šiuos bandymus pavadino „standartiniais“ ir pareiškė, kad dėl jų „nemato problemos“.
Savo naujausiais ginklų bandymais Šiaurės Korėja pademonstravo, kad gali „įvaldyti pagrindinius balistinių raketų sistemų komponentus, įskaitant kietojo raketų kuro gamybą... ir gebėjimą apeiti gynybos nuo balistinių raketų sistemas“, nurodoma JT ataskaitoje, remiantis vienos valstybės narės nuomone.
Šiaurės Korėjai dėl jos vykdomos branduolinės programos JAV ir JT taiko griežtas sankcijas.
JT specialistų grupė nurodė sulaukusi valstybių narių ataskaitų, rodančių, kad Pchenjanas viršijo metinį 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos produktų importo limitą, „nepaliaujamai“ pumpuodamas kurą iš laivų į Šiaurės Korėjos tanklaivius per pirmus keturis šių metų mėnesius.
Birželį ekspromtu surengtame susitikime Korėjos pusiasalį skiriančioje Demilitarizuotojoje Zonoje (DMZ) JAV prezidentas D. Trumpas ir Kim Jong Unas susitarė pradėti derybas darbo grupių lygmenyje, tačiau kol kas šis dialogas neprasidėjo.
Pchenjanas kol kas neatsakė į JAV kvietimą sėsti prie derybų stalo ir praėjusią savaitę perspėjo, kad jo viltys dėl branduolinių derybų su Vašingtonu „palaipsniui blėsta“.