Bendruomenių Rūmai 327 balsais prieš 299 dar kartą pritarė įstatymo projektui, pagal kurį „Brexit“ gali būti atidėtas trims mėnesiams – iki kitų metų sausio 31-osios.

Po šio balsavimo įstatymą turės patvirtinti Lordų Rūmai.

Apie 23 valandą Lietuvos laiku buvo balsuojama dėl pirmalaikių rinkimų spalio 15 dieną. Nors rezultatas ir buvo Johnsono naudai (už balsavo 298, prieš 56), tačiau tam, kad įvyktų nauji rinkimai, reikėjo surinkti du trečdalius visų parlamento narių balsų.

Tam, kad būtų pritarta išankstiniams rinkimams, iš viso reikėjo 434 balsų. Po balsų paskelbimo, salėje skambėjo juokas ir ironiški šūksniai.

Johnsonas po balsavimo pareiškė, kad leiboristų vadovas Jeremy‘is Corbynas greičiausiai yra pirmasis opozicijos lyderis šalies istorijoje, nepriėmęs kvietimo rengti naujus rinkimus. „Vienintelis paaiškinimas yra tas, kad J. Corbynas netiki, kad gali laimėti“, - teigė jis.


Anksčiau Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai trečiadienį 29 balsų persvara pritarė teisės akto projektui, kuris įpareigotų premjerą Borisą Johnsoną siekti „Brexit“ atidėjimo, jei nepavyktų užsitikrinti išstojimo iš Europos Sąjungos su susitarimu scenarijaus.


Ankstesnio balsavimo metu Bendruomenių Rūmai labai panašiu skirtumu – 329 balsais prieš 300 – pritarė įstatymo projektui, pagal kurį „Brexit“ gali būti atidėtas trims mėnesiams.

Tai buvo didelis smūgis B. Johnsonui, kuris žadėjo išstoti iš ES spalio 31 dieną bet kokiu atveju. Vakar premjeras patyrė skaudų pralaimėjimą, kuomet parlamentas su 21 konservatorių maištininkų pagalba nubalsavo perimti „Brexit“ proceso kontrolę iš vyriausybės.

Įstatymas įpareigoja B. Johnsoną prašyti trims mėnesiams atidėti šalies išstojimą iš ES, jei iki spalio 19 dienos nebus ratifikuotas susitarimas su ES. Susitarimui tada vienbalsiai dar turės pritarti likusios 27 ES narės.

B. Johnsonas po balsavimo Bendruomenių Rūmuose kalbėjo apie „kapituliacijos“ įstatymą ir pareiškė, kad dabar tauta turi nuspręsti, ar jam, ar opozicijos vadovui vykti į Briuselį derėtis dėl „Brexito“. Kartu jis pateikė iniciatyvą dėl naujų rinkimų, kurie turėtų įvykti spalio 15 dieną. Kad rinkimai būtų surengti, tam turi pritarti dviejų trečdalių parlamentarų dauguma.

B. Johnsonas pabrėžė nenorįs naujų rinkimų, kaip to nenori ir šalis, tačiau Bendruomenių Rūmai esą verčia jų imtis. Jei jis po rikimų dar bus premjeras, Jungtinė Karalystė spalio 31 dieną išstos iš ES, pakartojo B. Johnsonas.

Beje, savo paramą B. Johnsonui trečiadienį dar kartą pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. B. Johnsonas yra jo draugas ir moka nuožmiai kovoti, kad galiausiai nugalėtų, pareiškė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. „Borisas žino, kaip laimėti, - teigė jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Nesirūpinkite dėl jo“.

Borisas Johnsonas


Briuselis vilčių nepuoselėja

Antradienį „Brexit“ muilo operoje įvyko dar vienas posūkis. Po jo vyresnieji Europos Sąjungos pareigūnai ir diplomatai ir toliau tvirtina esantys atviri naujiems pasiūlymams iš Jungtinės Karalystės, galintiems padėti rasti bendrą kalbą. Be to, sako nė nemirktelėję žinosiantys sprendimą, jeigu britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas juos priverstų rinktis, ar priimti ekonominę pasitraukimo be susitarimo riziką, ar atsisakyti ginčus kurstančio sienos su Airija klausimo.

„Apie mūsų pozicijos pasikeitimą šiuo klausimu negali būti nė kalbos“, – sako Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Mina Andrejeva, spaudos konferencijoje sulaukusi klausimo, ar Sąjunga galvoja keisti savo poziciją.

Jungtinės Karalystės pasitraukimą be susitarimo įvardijusi kaip „gana aiškią galimybę“, atstovė pareiškė laukianti britų siūlymų dėl galimų alternatyvų susitarimui trukdančio klausimo sprendimui, kurios tuo pačiu apsaugotų ir Europos Sąjungos bendrosios rinkos integralumą.

„Kol kas negaliu įvardyti nė vieno konkretaus pasiūlymo“, – į klausimą, ar Londonas jau pateikė kokių nors naujų idėjų, atsakė atstovė.

„Nespaudžiame mums ant stalo kloti kokį nors popierinį pasiūlymą. Jis gali būti ir skaitmeninis“, – pabrėžė M. Andrejeva.

Apsaugoti bendrąją rinką Europos Sąjungos lyderiams yra viena iš svarbiausių užduočių – jau geriau britų pasitraukimas be susitarimo nei bent menkiausia žala rinkai.

Tai faktas, kurį dauguma britų politikų kažkodėl atsisako priimti, tačiau vienas iš vyriausiųjų Europos Sąjungos derybininkų Michelis Barnier jam skiria ypatingą dėmesį.

„Europos Sąjungos formate mes turėjome labai intensyvių diskusijų su valstybėmis narėmis dėl būtinybės užtikrinti bendrosios Europos Sąjungos rinkos integralumą, tačiau išsaugoti ir tą sieną atvirą“, – teigia M. Barnier.

Trečiadienį Europos Komisija, kaip tikimasi, pritars siūlymui, leisiančiam 27 Europos Sąjungos valstybėms narėms gauti prieigą prie 500 mln. eurų vadinamojo nelaimių fondo per metus, šie pinigai turėtų padėti sušvelninti „Brexit“ be susitarimo padarinius. Įprastai šis fondas naudojamas susidūrus su gamtinėmis nelaimėmis, pavyzdžiui, miškų gaisrais.

„Toks jausmas, kad įstrigome. Tik manęs tai visai nestebina“, – antradienį sakė vienas Europos Sąjungos diplomatas.

Dauguma Europos Sąjungos pareigūnų jau gana seniai susitaikė su tuo, kad Bendruomenių rūmuose tikrai neatsiras dauguma, galinti pritarti konkrečiam su „Brexit“ siūlymui. Europos Sąjungos pareigūnai taip pat prarado viltį ir dėl antrojo referendumo.

Niekas nesitiki, kad nauji Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai padėtų sušvelninti šalį suskaldžiusius politinius nesutarimus. Greičiau jau priešingai – Europos Sąjungos pareigūnai nuogąstauja, kad rinkimų kampanija nesutarimus dar paaštrins.

Europos Sąjungos diplomatai teigia, kad Londonas labai klysta manydamas, kad blogiausias įmanomas variantas yra pasitraukimas taip ir nepasiekus susitarimo.

„Dar viena beprotiška diena Brexitlende“

„Tai buvo dar viena beprotiška diena Brexitlende. Labiausiai nepasisekė ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui – vakarą iš viso galima vadinti tragedija. Vos per kelias valandas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Bendruomenių rūmuose neteko daugumos, nesugebėjo numalšinti sukilimo savo stovykloje ir pralaimėjo labai svarbų mūšį pasitraukimo be susitarimo oponentams“, – rašė prancūzų dienraštis „Le Monde“.

„Liberation“ atsigręžė į istorijos knygas ir atkreipė dėmesį, kad paskutinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, parlamente pralaimėjęs jau patį pirmąjį balsavimą, buvo Rosberio erlas 1894 metais. „Ir kaip politikas jis buvo labai greitai pamirštas. Poste išbuvo vos metus“, – rašoma straipsnyje.

„Sudėtingos dienos finale B. Johnsonas atkartojo Rosberio erlo likimą. Parlamentarai drąsiai žengė precedento neturinti žingsnį ir iš vykdomosios valdžios atėmė kontrolę“, – rašo „Liberation“.

Vokietijos „Die Zeit“ taip pat nepraleido progos susumuoti B. Jonhsono problemos. „Šis vakaras labai aiškiai iliustravo, kad ministras pirmininkas nebeturi daugumos. Jo bėda ta, kad po pralaimėjimo jis tiesiog neturėjo kito pasirinkimo – tik paskelbti balsavimą dėl naujų rinkimų, o tam jam reikia dviejų trečdalių parlamentarų pritarimo“.

Nyderlandų „NRC Handelsblad“ rašo, kad antradienis buvo gėdinga ir labai nemaloni diena B. Johnsonui.

„Kitas premjeras, kitas stilius, kita retorika, bet toks pat rezultatas. Kaip kad dažnai nutikdavo Theresai May, Borisas Johnsonas Bendruomenių rūmuose pralaimėjo svarbų balsavimą“, – sutinka ispanų „El Pais“.

„Jungtinės Karalystės parlamentui B. Johnsono populiarumas nepadarė jokio įspūdžio ir nesumažino ryžto priešintis“, – rašoma dienraštyje. Premjeras „dieną pradėjo energingai ir pataikaudamas šalinininkams, o užbaigė išsukinėdamas nuo klausimų ir murmėdamas po nosimi – išmoko pamoką, koks nuožmus gali būti parlamentas“.

B. Johnsonas „pasinaudojo visais savo turimais ginklais“. „Tik vienintelis dalykas, ką jam pavyko padaryti, tai įtikinti savo oponentus, kad šalies interesai yra svarbiausi“, – teigiama straipsnyje.