Buvusi Čilės vadovė „seka Macrono pavyzdžiu“ kišdamasi į Brazilijos vidaus reikalus ir „užsipuldama mūsų drąsią civilinę policiją ir kariuomenę“, tviteryje parašė Brazilijos prezidentas.
Anksčiau trečiadienį M. Bachelet per spaudos konferenciją Ženevoje pareiškė, kad jos biuras yra sunerimęs dėl išaugusio policijos pareigūnų įvykdomų nužudymų skaičiaus ir žmogaus teisių ribojimo Brazilijoje.
Pasak jos, vien Rio de Žaneire ir San Paule „policija nužudė 1 291 asmenį. Tai gali būti policijos veiksmai, bet noriu pabrėžti, kad [šis skaičius] išaugo nuo 12 iki 17 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai“.
„Pastaraisiais mėnesiais taip pat pastebėjome besitraukiančią pilietinę ir demokratinę erdvę, tai pabrėžiančias dokumentais pagrįstas atakas prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės darbo apribojimus ir išpuolius prieš švietimo įstaigas“, – teigė M. Bachelet.
Neseniai J. Bolsonaro apkaltino E. Macroną kišantis į Brazilijos vidaus reikalus, prancūzų lyderiui paraginus imtis tarptautinių pastangų, kad būtų intensyviau kovojama su gaisrais Amazonijos miškuose ir kad jie būtų apsaugoti nuo kirtimo.
Brazilijos vadovas apkaltino Prancūziją ir Vokietiją mėginant „nupirkti“ jo šalies suverenitetą, Didžiojo septyneto (G-7) šalims pasiūlius skirti 20 mln. JAV dolerių (18,1 mln. eurų) kaip pagalbą pastangoms apsaugoti Amazonijos miškus.
J. Bolsonaro iš pradžių atmetė šį pasiūlymą, bet vėliau pareiškė, kad pinigus priimtų, jei E. Macronas atsiimtų savo „įžeidimus“ jo atžvilgiu.
M. Bachelet per savo spaudos konferenciją trečiadienį pareiškė, kad nuo 2012 metų „Brazilija yra viena iš penkių pasaulio valstybių, kur nužudoma daugiausia žmogaus teisių gynėjų“.
„Aplinkosaugos psichozė“
„Nuo šių metų sausio iki birželio buvo nužudyti mažiausiai aštuoni žmogaus teisių gynėjai“, – sakė komisarė.
Pasak M. Bachelet, jos biuras dokumentuose aprašė nužudymus kilus ginčams dėl žemės, taip pat per susirėmimus tarp aplinkosaugos aktyvistų ir neteisėtai veikiančių miškų kirtėjų, kalnakasių ir ūkininkų.
Sausį į valdžią atėjęs J. Bolsonaro kaltinamas darant žalą Amazonijai ir vietinėms gentims, padedant savo šalininkams pramonėje.
„Išgyvename tikrą aplinkosaugos psichozę“, – neseniai pareiškė J. Bolsonaro.
Be to, jis užsipuolė aplinkosaugos organizacijas ir pažadėjo kovoti su „radikaliuoju aktyvizmu. Brazilų lyderis taip pat suabejojo naujausia oficialia statistika, rodančia, kad birželį miškų naikinimo tempas padidėjo 88 proc. palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Rugpjūtį Prancūzijoje vykusio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo išvakarėse E. Macronas pavadino miškų gaisrus, kurie taip pat siautėja Bolivijoje, „tarptautine krize“ ir įtraukė atsaką į ją į forumo darbotvarkę.
E. Macronas taip pat apkaltino J. Bolsonaro melavus jam apie Brazilijos poziciją dėl klimato kaitos.
Įtūžęs Brazilijos prezidentas savo ruožtu apkaltino E. Macroną turint „kolonijinį mentalitetą“.
Brazilų lyderis vėliau pažadėjo nebenaudoti Prancūzijos bendrovės „Bic“ gaminamų vienkartinių rašiklių.
Vis labiau spaudžiamas rimčiau kovoti su miškų gaisrais J. Bolsonaro praėjusią savaitę 60 dienų uždraudė deginti augaliją didžiulėje Amazonijos žemumoje.