Ne vieną dešimtmetį trukusios torių vidaus kovos dėl Europos antradienį pasiekė kritinį tašką, kai ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pašalino iš partijos būrį įstatymų leidėjų, tarp jų kelis buvusius ministrus, balsavusius prieš vyriausybės „Brexit“ strategiją.
Tarp premjero nemalonę užsitraukusių politikų yra trejus metus, iki liepos mėnesio, iždo kancleriu dirbęs Philipas Hammondas ir Kennethas Clarke'as – ilgiausiai parlamente dirbantis įstatymų leidėjas, pramintas „Bendruomenių Rūmų tėvu“.
Nicholas Soamesas, karo laikų ministro pirmininko W. Churchillio, laikomo iškiliausiu konservatorių lyderiu, anūkas, taip pat buvo informuotas apie pašalinimą iš torių frakcijos.
Tai reiškia, kad šie politikai veikiausiai nebegalės kandidatuoti kituose visuotiniuose rinkimuose kaip Konservatorių partijos atstovai.
Keliomis valandomis anksčiau torių parlamentaras Phillipas Lee paliko konservatorių frakciją ir prisijungė prie liberalų demokratų. Jis yra jau penktasis šiais metais valdančiąją partiją palikęs parlamentaras.
„Deja, „Brexit“ procesas prisidėjo prie to, kad ši kažkada didi partija tapo panaši į nedidelę frakciją“, – rašė Ph. Lee savo pasitraukimo laiške.
Jis pažymėjo, kad partija nebėra ta pati plati politinė organizacija, prie kurios jis prisijungė būdamas jaunas.
„Ją vis labiau apima populizmo ir angliško nacionalizmo infekcijos“, – rašė parlamentaras.
„Kažkas panašaus į Šiaurės Korėją“
JK Konservatorių partiją – pasaulio vieną seniausių ir sėkmingiausių politinių jėgų, valdžiusią Britaniją didžiąją dalį pastarojo šimtmečio – jau ilgą laiką kamuoja vidaus nesutarimai dėl šalies santykių su Europa.
Šis klausimas buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių 11 metų valdžioje išbuvusios Margaret Thatcher (Margaret Tečer) atsistatydinimą 1990-aisiais, ir pagrindinė priežastis, dėl kurių per pastaruosius ketverius metus iš premjero posto pasitraukė Davidas Cameronas ir Theresa May.
Tačiau politikos istorikai teigia, kad tiek dabartiniai nesutarimai, tiek atsakas į juos, yra kitokie.
„Istorijos požiūriu [jie] neturi precedento, kalbant tiek apie mastą,.. tiek apie tiesiogiai vadovybės išsakomus grasinimus“ nebekelti „sukilėlių“ kandidatais kitiems rinkimams, pareiškė šiuolaikinės JK istorijos profesorius Nickas Crowsonas iš Birmingamo universiteto.
Faktas, kad B. Johnsonas, anksčiau šiemet pats dukart balsavęs prieš vyriausybės planus, atleido itin žinomus bendrapartiečius, pribloškė net Dauningo gatvės darbuotojus, pranešė žiniasklaida.
„Tai kažkas panašaus į [įvykius] Šiaurės Korėjoje, – portalui „Politico“ sakė vienas patarėjas. – Tiesą sakant, manau, kad buvo visiškai peržengti įgaliojimai.“
Svarbiausias politinis klausimas
Niekas negalvojo, kad padėtis šalies politinėje arenoje taps tokia aštri.
D. Cameronas sušaukė 2016 metais įvykusį „Brexit“ referendumą, siekdamas suvienyti savo partiją pažadu ir toliau remti šalies narystę ES, augant tuomečio JK Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderio Nigelo Farage'o populiarumo reitingams.
Tačiau D. Cameronas plebiscitą pralaimėjo ir buvo priverstas atsistatydinti, 52 proc. britų nubalsavus už pasitraukimą iš Bendrijos. Paskui „Brexit“ tapo pagrindiniu politiniu klausimu, įvariusiu net didesnį pleištą tarp konservatorių stovyklų.
Th. May mėgino sutaikyti abu konkuruojančius sparnus, išdalydama postus savo kabinete tiek tokiems „Brexit“ šalininkams kaip B. Johnsonas, tiek Britanijos narystei ES pritariantiems politikams, pavyzdžiui, Ph. Hammondui.
Tačiau jos strategija patyrė fiasko, iš postų vyriausybėje atsistatydinus virtinei užkietėjusių euroskeptikų ir net nuosaikiųjų politikų.
Vasarį trys torių parlamentarai paliko partiją ir prisijungė prie proeuropietiškų buvusių leiboristų įkurtos naujos frakcijos, o dar vienas konservatorius balandį perėjo į nepriklausomų įstatymų leidėjų grupę.
Be to, dėl nepritarimo Th. May ir Briuselio sudarytai „skyrybų sutarčiai“ įstrigus „Brexit“ procesui, rinkėjai nusigręžė nuo Konservatorių ir per šiemet vykusius Europos Parlamento rinkimus parėmė N. Farage'o įkurtą naują „Brexit“ partiją.
Per tą balsavimą konservatoriai užėmė gėdingą penktąją vietą, todėl buvo paruošta dirva griežtosios linijos šalininkams perimti iniciatyvą.
„Ginsiu savo partiją“
B. Johnsonas tapo lyderiu pažadėjęs išvesti šalį iš bloko „bet kokia kaina“, kai sueis atidėtas galutinis terminas – spalio 31 diena. Jo kabinete dirba daugelis svarbių 2016 metais triumfavusios „Brexit“ šalininkų kampanijos „Vote Leave“ veikėjų.
Dėl šios priežasties „Brexit“ be sutarties scenarijui nepritariantys nuosaikieji, kaip antradienį pareiškė Ph. Hammondas, atsidūrė „gyvenimo kovoje“.
„Ginsiu savo partiją nuo atėjūnų, atsibastėlių... prie šios vyriausybės vairo stojusių žmonių, kuriems visiškai nerūpi Konservatorių partijos ateitis“, – pareiškė jis transliuotojui BBC.
Kai kurie politologai mano, kad prognozės apie politinės jėgos galą yra ankstokos, bet pripažįsta, jog dėl „Brexit“ kilusius nesutarimus bus sunku išspręsti.
„Kad ir koks bus pasirinktas variantas, reikšminga partijos dalis jam nepritars – nesvarbu ar tai bus [išstojimas] su sutartimi, be sutarties ar apskritai jokio „Brexit“, – įsitikinęs Oliveris Patelis, dirbantis Londono universiteto koledžo Europos institute.