Pasak Piliečių koalicijos (KO) lyderio Grzegorzo Schetynos, šios politinės jėgos kandidatė į vyriausybės vadovus bus parlamento vicepirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska.

Daugelis apžvalgininkų spėliojo, kad G. Schetyna pats pretenduos į šį vaidmenį.

„Žmonės nori ramybės ir sveiko proto, žmogaus, kuris, kaip sakoma, galėtų visus suvienyti“, – savo sprendimą paaiškino opozicijos lyderis.

M. Kidawa-Blonska savo ruožtu žurnalistams sakė: „Lenkija nusipelniusi būti šalimi be neapykantos“.

Analitikai tokiame sprendime įžvelgia mėginimą apriboti žalą opozicijai per artėjančius rinkimus.

Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, už valdančiąją dešiniosios pakraipos partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ketina balsuoti 40 proc. piliečių, o kelias PiS oponuojančias partijas vienijanti KO teturi ketvirtadalio rinkėjų palaikymą.

„M. Kidawa-Blonska nėra labai prieštaringai vertinama (asmenybė), tad ji gali pritraukti daugiau balsų negu Schetyna“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska-Sosnovska).

Filosofijos studijas baigusi 62 metų M. Kidawa-Blonska, prieš atėjimą į politiką dirbusi kino pramonėje, „galėtų užsirekomenduoti kaip gerasis KO veidas“, mano ekspertė.

2015 metais į valdžią atėjusią PiS remia daugelis rinkėjų dėl šios politinės jėgos vykdomos dosnios socialinių išmokų politikos, griežtos pozicijos LGBT teisių atžvilgiu ir šalies įtakingos Katalikų Bažnyčios jai reiškiamo palaikymo.

Valdantieji ėmėsi kelių kontroversiškų reformų, pavyzdžiui, pertvarkydami šalies teismų sistemą. Šią iniciatyvą kritikuoja Europos Sąjunga, vadinanti reformą pavojumi teisėjų nepriklausomumui ir teisės viršenybės principui.

Naujausios apklausos rodo, kad per spalio 13 dieną vyksiantį balsavimą kairuolių koalicija gali surinkti 12 proc. balsų. Be to, peržengti penkių procentų barjerą ir patekti į parlamentą galėtų valstiečių partija PSL bei nacionalistų koalicija.