Kinija jau nebėra stiprėjanti galinga valstybė, ji – jau iškilusi galinga valstybė, įvairiais būdais metanti iššūkį JAV daugelyje karinių sričių, konstatuojama Sidnėjaus universiteto JAV studijų centro parengtoje naujoje ataskaitoje.

Joje taip pat perspėjama, kad JAV gynybos strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione „yra ištikusi precedento neturinti krizė“ ir kad Amerikai gali būti sunku apginti savo sąjungininkus nuo Kinijos, rašo BBC apžvalgininkas Jonathanas Marcusas.

„Amerika nebeturi karinio pranašumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, – nurodoma ataskaitoje. – Ir jos gebėjimas išlaikyti palankų galios balansą darosi vis neaiškesnis.“

Pirmasis Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Pekino išskirtiniame arsenale yra raketų, keliančių grėsmę pagrindinėms Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų bazėms, kurios, kaip teigiama ataskaitoje, „gali tiksliais smūgiais būti paverstos neveiksniomis per pirmąsias konflikto valandas“.

Kinija nėra pasaulinė supervalstybė, kaip antai, Amerika. Abejojama, ar šalies karinės ambicijos tiek siekia (nors ir tai gali keistis, šaliai pamažu užsienyje plečiant uostų ir bazių tinklą).

Tačiau kol kas Kinijos pasaulinė aprėptis priklauso labiau nuo jos ekonominės galios. Kinijai trūksta to užsienio misijos prasmingumo, kuris leido Jungtinėms Valstijoms dvidešimtajame amžiuje užsitikrinti pasaulinį dominavimą.

Kinija neturi to švelniosios galios patrauklumo, kaip Jungtinės Valstijos. Nėra mėlynų džinsų, Holivudo ir mėsainių alternatyvos, kuri skatintų žmones dalintis tokiomis vertybėmis. Iš tiesų daugelis rodiklių rodo, kad Vašingtono grynas karinis smūgis būtų stipresnis už Pekino. Vašingtono branduolinis arsenalas (kaip ir Maskvos) yra gerokai didesnis už Pekino.

Kinų DF-26 balistinės raketos

Jungtinės Valstijos vis dar turi technologinį pranašumą svarbiose srityse, kaip antai, žvalgybinių duomenų rinkimas, gynyba balistinėmis raketomis, turi ir naujausios kartos karo lėktuvų. JAV taip pat gali kliautis tiek plačiu sąjungininkų Azijoje, tiek NATO Europoje tinklu.

Kinija tokios sąjungininkų sistemos neturi, bet sparčiai vejasi Vašingtoną technologijų srityje. Šiaip ar taip, Kinijai rūpi Azija, kurią laiko savo „galiniu kiemu“. Du veiksniai – dėmesys ir artumas – reiškia, kad Azijoje Kinija jau yra supergalia, konkuruojanti su Jungtinėmis Valstijomis.

Kinija tyrinėja JAV pajėgumus ir karines galimybes ir parengė efektyvią strategiją, kaip susilpninti tradicinius JAV karinės galios šaltinius, ką jau kalbėti apie JAV laivyno galingas lėktuvnešių grupes, kurios yra Vašingtono gebėjimo projektuoti karinę galią centrinis elementas.

Lėktuvnešis "Carl Vinson"

Kalbant kariniais terminais, „prieigos ribojimo ir regiono blokavimo“ strategija leido Kinijai kryptingai sukurti jutiklių ir ginkluotės sistemas, kurios, kaip šalis tikisi, padės išlaikyti JAV pajėgas nuo jos krantų kuo toliau.

Iš pradžių tai buvo natūrali gynybinė pozicija. Tačiau analitikai pastebi, kad Kinijos pajėgumai vis labiau leidžia jei perimti iniciatyvą ir įgyti pasitikėjimo, kad ji sugebės atgrasyti ir susidoroti su bet kokiu tikėtinu JAV atsaku.

Australų atliktas tyrimas rodo, kad „kinų priešintervencinės sistemos sumažino Amerikos gebėjimą projektuoti galią į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kas padidina riziką, kad Kinija gali panaudoti ribotą jėgą pasiekti greitą pergalę Amerikai nespėjus sureaguoti, ir taip mesti iššūkį JAV saugumo garantijoms“.

Kinų priešlaivinės DF-21D balistinės raketos

Kinijos tikslas – krizės atveju blokuoti Jungtinėms Valstijoms prieigą prie teritorijos, kurią apriboja vadinamoji „pirmoji salų grandinė“ – Pietų Kinijos jūros teritorija, besidriekianti nuo Japonijos apačios, įskaitant Taivaną, ir einanti iki vakarinės Filipinų dalies.

Tačiau Kinija taip pat siekia riboti ir prieigą prie išorinės „antrosios salų grandinės“ ginklais, kurie galėtų pasiekti net ir JAV bazes Guamo saloje. Šią Kinijos strategiją gali sustiprinti antžeminės lėktuvų ir raketų sistemos.

Kinijos gynybinė pozicija

Žinoma, Pentagonas suvokia Kinijos keliamus iššūkius. Ištisus dešimtmečius su sukilėliais kovojusi JAV kariuomenė yra restruktūrizuojama ir perginkluojama naujai didžiųjų galių konkurencijai. Šaltojo karo metais visas dėmesys buvo nukreiptas į Sovietų Sąjungą. Dabar akys nukreiptos daugiausia į Kiniją.

Tačiau Sidnėjaus universiteto ataskaitoje keliama klausimų, ar Vašingtonas skiria pakankamai dėmesio šiai užduočiai. Joje nurodoma, kad „JAV užsienio politikoje įsišaknijusi pasenusi supervalstybės mąstysena gali riboti Vašingtono galimybes mažinti kitų pasaulinių įsipareigojimų mastą arba atlikti strateginių mainų, kad šaliai pasisektų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Naujai ginkluotei ir moksliniams tyrimams skiriama pinigų, tačiau užduotis labai didelė.
„Amerika turi besiatrofuojančią galią, kuri nėra pakankamai pasirengusi, apsiginklavusi ar pozicionuota didelės galios konkurencijai“, o ataskaitoje perspėjama, kad vienu metu stringantys modernizavimo prioritetai „veikiausiai viršys biudžeto pajėgumus“.

Kinijos kariuomenė

Tai „išblaivinantis“ dokumentas, kurį parengė prestižinė institucija vienoje iš Vašingtono artimiausių sąjungininkių regione.

Kinija akivaizdžiai jaučiasi vis galingesnė, ir tai aiškiai matyti iš neseniai jos paskelbtos gynybos dokumento.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nusprendė ne tik pasipriešinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui šiuo metu vykstančiame prekybiniame kare, bet ir užimti tvirtesnę poziciją – ar tai būtų susiję su demonstracijomis reikalaujant daugiau demokratijos Honkonge, ar su Kinijos jau daug metų pabrėžiama pozicija, kad Taivanas yra jos dalis.

Kinijos karinė galia neišvengiamai stprės ir prilygs šalies „ekonominiams raumenims“. Tačiau kai kurie analitikai baiminasi, kad JAV prezidentas D. Trumpas pablogino jau ir taip sudėtingą situaciją.

Daug kas Jungtinėse Valstijose mano, kad buvo laikas pasipriešinti Kinijai prekybos srityje, tačiau tai, kaip to imasi Jungtinės Valstijos, verčia kai kuriuos ekspertus baimintis, kad Vašingtonas paprasčiausiai pralaimės šį prekybinį karą.

Kinijos kariuomenė

Apskritai D. Trumpo administracijos užsienio politikai trūksta aiškaus strateginio aspekto, ir ji yra linkusi priklausyti nuo prezidento žinučių tviteryje bei tokių keistų incidentų, kaip D. Trumpo išreikštas noras nupirkti Grenlandiją.

Kinija savo ruožtu aiškiai žino, kur ji nori judėti, ir turi strategiją, kaip to pasiekti. Gali būti, kad ji jau pasiekė savo tikslą.