Susidomėjimas Jungtinių Valstijų žaliavine nafta pasirodė tuomet, kai Maskva išreiškė didesnį domėjimąsi sąjunga su Baltarusija – projektu, kuris per pastaruosius 20 metų išlieka tarsi užsnūdęs, tačiau kurį Kremlius nori atgaivinti.
Valstybei priklausanti Baltarusijos naftos kompanija, susijusi su valstybiniu naftos perdirbimo koncernu „Belneftekhim“, pasamdė Davidą Gencarelli, kad šis užsiimtų lobizmu su Jungtinių Valstijų vyriausybe – būtų palengvintos sankcijos ir šalis galėtų įsigyti žaliavinės naftos.
D. Gencarelli padės kompanijai gauti specialią Jungtinių Valstijų Finansų departamento licenciją „žaliavinės naftos pirkimui ją pristatant į Baltarusijos Respublikos naftos perdirbimo įmones“, teigiama Užsienio agentų registracijos akto registracijos kataloge.
Beveik tris dešimtmečius lobizmu užsiimantis D. Gencarelli į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė. D. Gencarelli klientai, įskaitant dirbančius energetikos sektoriuje, pasinaudoję jo pagalba, „atsiduria Kongrese“ ir federalinėse agentūrose, savo socialinio tinklo paskyroje rašė D. Gencarelli.
RFE/RL rugpjūčio 22 dieną paprašė situaciją pakomentuoti Baltarusijos ambasados Vašingtone pareigūno, tačiau atsakymo nesulaukė.
Rusija jau dešimtmečius laiko Baltarusiją savo įtakos sferoje, siūlydama šaliai pigią energiją ir paskolas, padedančias atsiliekančiai ekonomikai.
Naftos perdirbimas sudaro žymią Baltarusijos ekonomikos produkcijos ir eksporto pajamų dalį. Šalies naftos perdirbimo pajėgumai gerokai pralenkia pačios valstybės poreikius.
Tačiau Rusija prakalbo apie šios pagalbos sumažinimą – tuomet Baltarusija taptų pažeidžiamesnė ir lengviau pasiduotų sąjungai su Rusija.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė norintis sumažinti Rusijos prekybos dalį nuo apytikriai pusės iki trečdalio. JAV naftos importas būtų vienas iš šio tikslo pasiekimo būdų.
„Tokiu būdu bandoma nustatyti, kur driekiasi raudonos linijos“ santykiuose su Rusija, RFE/RL aiškino Jeffas Mankoffas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos ir Eurazijos programos direktoriaus pavaduotojas.
„Manau, baltarusiams bet kokiu atveju norėtųsi turėti pasirinkimą, tačiau tai būtų tarsi svertų sistema: „Jei jūs sumažinsite mums subsidijas, mes pirksime naftą iš amerikiečių“, – sakė J. Mankoffas.
Gegužę vizito į energijos išteklių gausa pasižymintį Kazachstaną metu A. Lukašenka sakė, kad norėtų diversifikuoti savo šalies naftos importą. Toks komentaras pasirodė problemų, kurias sukėlė užteršta Rusijos nafta, kontekste. Baltarusija praeityje šiek tiek importavo naftą iš Venesuelos ir Azerbaidžano, tačiau vis tiek beveik visą žaliavinės naftos importo dalį sudaro Rusijos nafta.
JAV naftos gavyba per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai – iki rekordinių 12,3 milijonų barelių rugpjūtį. Dėl didėjančios naftos gavybos Vašingtonas 2016-aisiais galėjo atšaukti žaliavinės naftos eksportą.
JAV liepą pirmą kartą eksportavo žaliavinę naftą į Ukrainą. Tačiau Baltarusijos galimybes pretenduoti į JAV energiją veikia sankcijos.
Vašingtonas pirmą kartą ėmė taikyti sankcijas Minskui 2006-aisiais, siekdamas nubausti už „kenkimą demokratiniams procesams“. Tai buvo susiję su nesąžiningais prezidento rinkimais. Po metų sankcijos buvo išplėstos ir apėmė „Belneftekhim“.
Jungtinės Valstijos ėmė atšaukinėti sankcijas „Belneftekhim“ vis pratęsiamam šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2015-ųjų, kai A. Lukašenka įsileido rinkimų stebėtojus ir išlaisvino kai kuriuos politinius kalinius.
Dabartinis sankcijų palengvinimo laikotarpis baigiasi spalio 25 dieną. D. Gencarelli rugsėjį arba spalį sieks surengti susitikimą „su JAV vyriausybės agentūrų atstovais, susijusiais su licencijos išdavimo sprendimo priėmimo procesu“.
Jei D. Gencarelli pavyks, Baltarusija galės jį samdyti, kad toliau užsiimtų lobizmu ir padėtų „visiškai panaikinti sankcijas „Beneftekhim“ koncernui ir jo įmonėms“.