„Situacija Idlibo deeskalacijos zonoje kelia rimtą nerimą mums ir mūsų partneriams turkams“, – sakė V. Putinas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, atvykusiu derybų į Rusiją.
„Suprantame Turkijos nerimą dėl savo pietinės sienos saugumo. Manome, kad tai yra teisėti interesai“, – po derybų su R. T. Erdoganu sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas sakė, kad susitarė su kolega iš Turkijos dėl „papildomų bendrų žingsnių“, kad Idlibe būtų „normalizuota“ situacija, bet daugiau detalių nepateikė.
Maskvos remiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos anksčiau šį mėnesį atnaujino operacijas džihadistų kontroliuojamame Idlibo regione, praėjus vos kelioms dienoms po paliaubų, turėjusių užbaigti kelis mėnesius trukusius pražūtingus bombardavimus, paskelbimo.
Idlibe Turkija, palaikanti sukilėlius, kovojančius, kad Sirijos lyderis būtų nuverstas, turi dislokavusi savo karių deeskalacijos zonoje, dėl kurios su Rusija susitarė praėjusiais metais.
Pagal tą susitarimą Turkija Idlibe įkūrė 12 karinių stebėjimo postų, o vieną iš jų yra apsupusios Sirijos vyriausybinės pajėgos.
„Mūsų kariams yra iškilęs pavojus“
R. T. Ergoganas antradienį pareiškė, kad Ankara darys viską, ko reikės, kad apsaugotų savo pajėgas Idlibe.
„Situacija [Idlibe] tapo tokia sudėtinga, kad šiuo metu mūsų kariams yra iškilęs pavojus“, – teigė Turkijos prezidentas.
„Nenorime, kad tai tęstųsi. Prireikus čia bus imtasi visų reikalingų žingsnių“, – pridūrė jis.
Antradienio derybos vyko artėjant viršūnių susitikimui dėl Sirijos, kai rugsėjo 16-ąją Ankaroje susitiks V. Putinas, R. T. Erdoganas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhani.
Pasak Turkijos prezidento, rugsėjo susitikimas „turėtų prisidėti prie taikos regione“.
Abu lyderiai sako, kad palaiko Sirijos teritorinį vientisumą, bet V. Putinas pabrėžė, kad būtina kovoti su džihadistais Idlibe.
„Teroristai ir toliau apšaudo Sirijos vyriausybės pajėgų pozicijas, bandydami pulti Rusijos karinius objektus“, – tvirtino V. Putinas.
„Deeskalacijos zona negali būti kovotojų prieglobsčiu ar placdarmu naujoms atakoms“, – pridūrė jis.
Džihadistų grupuotė „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS), kuriai vadovauja buvęs „al Qaeda“ padalinys Sirijoje, nuo sausio kontroliuoja beveik visą Idlibo provinciją, taip pat kai kuriuos kaimyninių Chamos, Alepo ir Latakijos provincijų rajonus.
2011 metais brutaliomis represijomis prieš antivyriausybinių protestų dalyvius prasidėjęs pilietinis karas Sirijoje jau nusinešė daugiau kaip 370 tūkst. gyvybių, milijonus žmonių privertė palikti savo namus.
Antradienį per režimo ir antivyriausybinių pajėgų susirėmimus šiaurės vakarų Sirijoje žuvo 51 kovų dalyvis, pranešė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitiko tarptautinės aviacijos parodos MAKS kuluaruose šalia Maskvos. Per šį renginį demonstruojami Rusijos karinės ir civilinės aviacijos industrijos pasiekimai.
Rusijos ir Turkijos lyderiai pabrėžė savo stiprėjantį bendradarbiavimą, pagal kurį Maskva praėjusį mėnesį pradėjo pristatyti rusiškos oro erdvės gynybos sistemų S-400 komponentus Ankarai.
Liepą Turkija gavo pirmąją Ankaros ir Vašingtono santykius apkartinusios gynybos sistemos bateriją, nepaisant griežtų JAV prieštaravimų.
JAV būgštauja, jog jei NATO narė Turkija integruos S-400 savo gynybos sistemoje, esama rizikos, kad slapti duomenys apie radarų neaptinkamus naikintuvus F-35 gali patekti į Rusijos rankas. Vašingtonas sustabdė Turkijos dalyvavimą F-35 projekte ir pagrasino imtis sankcijų prieš Ankarą.
Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad antradienį prasidėjo visą mėnesį truksiantis antrasis S-400 pristatymo etapas.
V. Putinas sakė, kad su R. T. Erdoganu aptarė tolesnį karinį bendradarbiavimą, įskaitant galimą sandorį dėl rusiškų naikintuvų Su-35.
Toks Turkijos žingsnis dar labiau supykdytų Vašingtoną.
„Turime daug galimybių, demonstravome naujus ginklus ir naujas elektronines karo sistemas, – kalbėjo V. Putinas. – Mano nuomone, mūsų partneriai turkai išreiškė didelį susidomėjimą.“