Donaldas Trumpas nedalyvavo pirmadienį per G7 lyderių susitikimą Bjarice vykusioje esminėje diskusijoje dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Jis praleido diskusijas apie tai, kaip kovoti su Amazonės miškuose siaučiančiais gaisrais, ir naujų būdų, kuriais galima sumažinti anglies dvideginio emisijas, aptarime.
Žurnalistai susitikimo pradžioje pastebėjo, kad JAV prezidento kėdė buvo tuščia.
Vėliau susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel nušviečiantys žurnalistai pasiteiravo D. Trumpo, ar jis dalyvavo susitikime dėl klimato klausimų. Jis atsakė: „Mes tai aptarsime netrukus“. Nepanašu, kad D. Trumpas išgirdo, kai žurnalistas jam pasakė, jog toks susitikimas jau įvyko.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad pats D. Trumpas susitikime dėl klimato problemų nedalyvavo, tačiau jo komanda ten buvo.
Jis teigė ilgai ir išsamiai aptarinėjęs Amazonės miškų gaisrus su D. Trumpu ir aiškino, kad JAV prezidento „tikslai tokie pat, kaip ir mūsų“ ir jis yra „visiškai įsitraukęs“ į bendrus G7 bandymus padėti Brazilijai užgesinti gaisrus ir atkurti miškus.
E. Macronas dar prieš Amazonės miškų gaisrus didžiausią dėmesį susitikime siekė skirti klimato problemoms ir biologinės įvairovės išsaugojimui.
Tačiau prieš pat susitikimo pradžią šeštadienį paaiškėjo, kad D. Trumpo komanda mano, jog klimato problemų aptarimas, palyginti su ekonomikos klausimais, nėra toks svarbus. JAV pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad vyriausiesiems D. Trumpo patarėjams atrodo, jog E. Macronas siekia sutrikdyti savo kolegą iš JAV, sutelkdamas visą susirinkimo dėmesį į tokius „nišinius klausimus“ kaip klimato kaita ar lyčių lygybė.
2017-aisiais D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
G-7 ketina skirti lėšų kovai su miškų gaisrais
G-7 šalys sutiko skirti 20 mln. eurų Amazonės regionui, visų pirma – didžiausius pasaulyje atogrąžų drėgnuosius miškus niokojančių gaisrų gesinimui iš oro, pirmadienį pranešė Prancūzijos ir Čilės prezidentai.
G-7, kuriam priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos, taip pat sutiko paremti vidutinės trukmės miškų atkūrimo planą, rugsėjį ketinamą pristatyti Jungtinėse Tautose.
Apie tai pietvakarių Prancūzijoje vyksiančio G-7 viršūnių susitikimo kuluaruose paskelbė prancūzų prezidentas E. Macronas ir Čilės vadovas Sebastianas Pinera.
Tačiau Brazilija ir vietos bendruomenės privalės sutikti su miškų atkūrimo planu, pažymėjo lyderiai.
Bjarico kurorte susitikę Didžiojo septyneto lyderiai, be kita ko, aptarė aplinkosaugos problemas, įskaitant Amazonijos regiono miškus niokojančius gaisrus.
E. Macronas pasistengė, kad ši tema taptų vienu iš susitikimo prioritetų ir pagrasino blokuoti didelės apimties naują Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos sutartį, jeigu Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, griežtas klimato kaitos skeptikas, nesiims rimtų žingsnių Amazonės miškams apsaugoti.
„Privalome reaguoti į šiuo metu Amazonijoje degančių miškų šauksmą“, – kalbėjo jis.
Nuo metų pradžios Brazilijoje užfiksuota daugiau kaip 80 tūkst. miškų gaisrų; kiek daugiau nei pusė jų užregistruota Amazonės valstijoje.
Spaudžiant tarptautinei bendruomenei gelbėti klimato stabilumui gyvybiškai svarbias ekosistemas J. Bolsonaro sekmadienį galiausiai pasiuntė du priešgaisrinius lėktuvus „C-130 Hercules“ malšinti liepsnojančių miškų.
