Maždaug 740 tūkst. rohinjų iš Mianmaro šiaurinės Rachinų valstijos 2017-ųjų rugpjūtį pasitraukė iš šalies, bėgdami nuo smurto, ir prisijungė prie dar 200 tūkst. žmonių, anksčiau atvykusių į dideles stovyklas pietryčių Bangladeše.
Dabar keliose dešimtyse skurdžių stovyklų Koks Bazaro pasienio regione glaudžiasi apie milijoną pabėgėlių.
Sekmadienį daugybė vaikų, hidžabus dėvinčių moterų ir tradiciniais lungi sijonais apsijuosusių vyrų, surengę eitynes didžiausioje pasaulio pabėgėlių stovykloje skandavo „Dievas yra didis, tegyvuoja rohinjai“.
Šiuo renginiu jie paminėjo tai, ką pavadino „Genocido diena“.
Kepinant saulei tūkstančiai rohinjų dainavo populiarią dainą, kurioje yra tokie žodžiai: „Pasaulis nesiklauso rohinjų raudų.“
„Norime grįžti“
„Atėjau čia siekti teisingumo dėl mano dviejų sūnų nužudymo. Iki savo paskutinio atodūsio sieksiu teisingumo“, – sakė 50-metė Tayaba Khatun (Tajaba Chatun).
Mianmaras tvirtino, kad smurtą Rachinų valstijoje išprovokavo rohinjų ekstremistai, 2017 metų rugpjūtį atakavę policijos postus, bet Jungtinės Tautos praėjusiais metais paragino patraukti Mianmaro aukšto rango generolus baudžiamojon atsakomybėn už genocidą.
Rohinjų lyderis Mohibas Ullah (Mohibas Ula) sakė, kad savo valstybės neturinti etninė mažuma nori grįžti namo, bet tai padarytų tik tada, jei gautų pilietybę, būtų užtikrintas jų saugumas bei jiems būtų leista įsikurti savo kaimuose.
„Paprašėme mjanmų vyriausybės dialogo. Bet dar nesulaukėme iš jų jokio atsako“, – per demonstraciją sakė M. Ullah.
„Rachinų valstijoje mus mušė, žudė ir prievartavo. Tačiau ten vis tiek yra mūsų namai. ir mes norime grįžti“, – pridūrė jis.
Pagalbos agentūrų įkurtose mokyklose besimokantys rohinjų vaikai taip pat dalyvavo demonstracijoje. Jie mojavo juodomis vėliavomis ir skandavo „Taip – rohinjams... ne – bengalams“.
Pabėgėliai taip pat meldėsi už žuvusiuosius ir laikė didelius plakatus su užrašais, raginančiais Mianmarą „pasikalbėti su mumis apie pilietybę ir rohinjų etninę grupę“.
Budistinis Mianmaras nesutinka pripažinti rohinjų viena iš šalies etninių mažumų. Vietos valdžia linkusi juos vadinti nelegaliais imigrantais „bengalais“ ir nenori suteikti jiems pilietybės, nors Mianmare dešimtmečius gyveno ištisos šių žmonių kartos.
Sustiprintas saugumas
Policijos pareigūnas Zakiras Hassanas naujienų agentūrai AFP sakė, kad į taikią demonstraciją, kurioje dalyvavo ir JT pareigūnų, susirinko apie 200 tūkst. rohinjų.
Kutupalonge – didžiausioje pasaulio pabėgėlių stovykloje, kur glaudžiasi per 600 tūkst. rohinjų – buvo sustiprintas saugumas.
„Buvo dislokuoti šimtai policininkų, karių ir pasienio pareigūnų, kad užkirstų kelią bet kokiam smurtui“, – AFP sakė vietos policijos vadas Abulas Monsuras.
Demonstracija surengta trys dienos po žlugusio valdžios bandymo išsiųsti pabėgėlius namo. Nė vienas rohinjas nepasirodė pasienyje, kad grįžtų į Mianmarą.
Bangladešo ir JT pareigūnai apklausė apie 300 šeimų, bet nė viena iš jų nesutiko grįžti į Mianmarą, nes būgštavo, kad ten jie būtų laikomi specialiose stovyklose, skirtose šalies viduje perkeltiems asmenims.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad dėl Rachinų valstijoje nesiliaujančio smurto „skubi repatriacija tampa pavojinga ir netvari“, ir paragino Bangladešą užtikrinti pabėgėlių stovyklose gyvenančių vaikų švietimą. Pasak organizacijos, tai turės ilgalaikės naudos Dakai ir patiems pabėgėliams.
Šeštadienį Bangladešo policija pranešė nušovusi du pabėgėlius per stovykloje kilusį susišaudymą, kai tie du asmenys buvo apkaltinti nužudę vieną valdančiosios partijos pareigūną.