Skandinavai akivaizdžiai užima ypatingą vietą D. Trumpo galvoje, galbūt todėl, kad jo oponentai dažnai cituoja juos kaip patikimo, socialiai sąmoningo valdymo pavyzdžius, o jo paties rėmėjai – kaip bejėges socialistines valstybes, siaubiamas imigracijos.
Nuo to laiko, kai buvo išrinktas prezidentu, D. Trumpas bandė išprovokuoti visas Šiaurės tautas, išskyrus Islandiją (nors kalbama, kad jo sūnus Ericas 2016 m. ten patyrė nesėkmingą nuotykį). Net galėtų pasirodyti, kad jis sąmoningai į jas taikosi, užkabindamas vieną po kitos; kiekviena iš šių interakcijų pasižymi kokiu nors siurrealistiniu elementu.
Pirmiausia D. Trumpas per 2017 m. vasario sąskrydį bandė „patrolinti“ Švediją: „Žiūriu į tai, kas vyksta Vokietijoje. Žiūriu į tai, kas praėjusią naktį įvyko Švedijoje. Švedijoje, kas galėtų patikėti? Švedijoje. Jie susiduria su problemomis, apie kurias niekada net nepagalvojo.“
Sutrikę švedai, nesuprasdami, kas tokio reikšmingo praėjusią naktį įvyko jų šalyje, sukūrė grotažymę #lastnightinsweden (liet. „praėjusią naktį Švedijoje“) ir panaudojo ją įvairioms kasdieniškoms naujienoms skelbti.
D. Trumpas paaiškino turėjęs omenyje kažką, ką matė per „Fox News“, ir po metų – per spaudos konferenciją su Švedijos ministru pirmininku – tvirtino nieko nesupainiojęs. Grotažymė vis dar gyva; ją dažniausiai naudoja įvairūs ksenofobai, skelbdami nuorodas į pranešimus apie imigrantų nusikaltimus šioje Skandinavijos šalyje.
Antrasis, regis, neplanuotas D. Trumpo susikirtimas su Švedija įvyko neseniai: paragintas savo gerbėjo Kanye Westo, prezidentas susidomėjo JAV reperio A$AP Rocky, sulaikyto po to, kai Stokholmo gatvėje smogė kitam vyrui, byla ir pradėjo reikalauti jo paleidimo. Tviteryje jis pasiūlė sumokėti už Rocky užstatą ir išreiškė nusivylimą, kad „mes tiek daug darome dėl Švedijos, o ji štai kaip mums atsilygina“.
D. Trumpas ignoravo ministro pirmininko Stefano Lofveno paaiškinimą, kad Švedijos vyriausybė neturi įtakos teismams ir kad reperis negaus ypatingų sąlygų; jo ambasadorius Švedijoje net pagrasino „neigiamomis pasekmėmis“, jei Rocky nesulauks „humanitarinio paleidimo“. Anksčiau šį mėnesį A$AP Rocky buvo leista sugrįžti į Jungtines Valstijas (D. Trumpas šį įvykį atšventė tviteryje) – tačiau rugpjūčio 14 d. reperis buvo pripažintas kaltu dėl užpuolimo, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir liepta nukentėjusiajam atlyginti 1300 dolerių.
Norvegija savo žvaigždžių valandos sulaukė 2018 m. sausį, kai per susitikimą su įstatymų leidėjais D. Trumpas pareiškė, kad norėtų JAV sulaukti mažiau imigrantų iš vargingesnių šalių ir daugiau iš „tokių vietų kaip Norvegija“.
Tai suteikė progą norvegams paskleisti krūvą tviterio žinučių, kad pasiūlymo jie linkę atsisakyti („Norvegijos vardu sakau ačiū, bet ačiū, ne“, – parašė konservatorius Torbjornas Saetre'as).
Paskui atėjo Suomijos eilė. 2018 m. lapkritį D. Trumpas pareiškė, esą Suomijos prezidentas jam yra sakęs, kad jo šalis apsisaugo nuo miško gaisrų reguliariai grėbdama miško paklotę. Prezidentas Sauli Ninisto pokalbį prisiminė kitaip: jis sakęs D. Trumpui, kad Suomija turi gerą priežiūros sistemą gaisrams sekti.
Suomiai mėgino D. Trumpui paaiškinti, kad jų šalis sudaro apie 80 proc. Kalifornijos ploto, ir tris ketvirtadalius visos teritorijos užima miškai, taigi tiesiog nesusidarytų pakankamo žmonių skaičiaus jiems grėbti. (Teisybės dėlei, Suomijoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių yra įprasta po medžių kirtimo išvalyti paklotę.)
Danijos eilė atėjo kartu su Grenlandijos saga. Susigundęs strategine didelės salos, kurią Jungtinės Valstijos jau du sykius nesėkmingai bandė įsigyti, lokacija, D. Trumpas, matyt, nesuprato, kad Grenlandija yra autonominė teritorija, kurios Danija net norėdama negalėtų tiesiog imti ir parduoti. Rezultatas?
Kilęs pasipiktinimas tiek Danijoje, tiek Grenlandijoje ir sugadinti santykiai su ištikima, aktyvia JAV sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
Visi šie D. Trumpo nuotykiai su Šiaurės šalimis išduoda įsitikinimą, kad tai tik keistos mažos šalelės su juokingomis taisyklėmis (kurių JAV visai nebūtina paisyti) ir kietakaktiškomis pažiūromis į tokius dalykus kaip imigracija.
Neskaitant paties D. Trumpo pasisakymų, jo Ekonomikos patarėjų taryba praėjusiais metais išleido pranešimą „Socializmo kaina“, kuriame sukritikuota Šiaurės šalių socialinė politika. Tai sukėlė apmaudą visame regione: ekonomistai ir politikai amerikiečiams bandė paaiškinti, kad Šiaurės šalys remiasi rinkos ekonomika – tik kitokia, rūpestingesne, nei JAV.
Turint omenyje visus šiuos klaidingus įsitikinimus apie Šiaurės šalis, egzistuojančius D. Trumpo galvoje, nesunku suprasti, kodėl jam atrodo visiškai tikėtina, kad norvegai ar grenlandai sutiktų tapti JAV piliečiais. Tai, žinoma, tėra dar vienas klaidingas įsitikinimas: nedaug europiečių, o ypač mažai turtingų Skandinavijos šalių piliečių svajoja gyventi Jungtinėse Valstijose (užtenka pažvelgti į JAV žaliosios kortelės loterijos paraiškų skaičių). O ir pats D. Trumpas Skandinavijoje ypač nepopuliarus: visame Šiaurės regione jo reitingai – rekordiškai neigiami.
Žinoma, D. Trumpas sugebėjo įžeisti, supykdyti ir sugluminti daugybės kitų šalių gyventojus ir lyderius. Tačiau jo istorija su šiaurės europiečiais išskirtinė tuo, kad šie mielai jam atsikerta tuo pačiu (ir visada – nepriekaištinga anglų kalba), parodydami visam pasauliui, kad D. Trumpo vertybės jiems svetimos, o elgesys ir įsitikinimai – paprasčiausiai keisti arba stačiai nepriimtini.
Šis akivaizdus vertybių atotrūkis – ne šiaip anekdotas.
Pasibaigus D. Trumpo valdymui, JAV kai kurioms turtingiausioms, laisviausioms ir demokratiškiausioms Vakarų tautoms turės įrodyti, kad amerikiečiai nėra ksenofobai, bet paklūsta tai pačiai vakarietiškai tradicijai, kaip ir jos.
Priešingu atveju JAV bus nelengva rasti rėmėjų savo strateginiams tikslams šiaurėje – regione, kurio svarba dar labiau išaugs keičiantis klimatui.
