„Parlamentas nusprendė paleisti šeštojo šaukimo Susirinkimą“, – paskelbė parlamento pirmininkas Kadri Veseli (Kadris Veselis).
89 parlamentarai pritarė 120 narių turinčio parlamento paleidimui, o balsavime dalyvavo 106 įstatymų leidėjai.
Dabar prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) turės sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Balsavimas vyko po to, kai praėjusį mėnesį atsistatydino Kosovo premjeras Ramushas Haradinajas (Ramušas Haradinažas). Jis buvo iškviestas į apklausą Hagoje įsikūrusiame Kosovo specialiajame teisme, tiriančiame nusikaltimus prieš etninius serbus per 1998–1999 metų Kosovo karą ir po jo.
Po premjero atsistatydinimo partijos paragino sušaukti pirmalaikius rinkimus, o kai kurios iš jų pradėjo neoficialią kampaniją ir ėmė kalbėti apie galimus aljansus.
Šios politinės peštynės vyksta tvyrant įtampai tarp Kosovo ir Serbijos, nes Belgradas iki šiol nepripažįsta savo buvusios provincijos 2008 metais paskelbtos nepriklausomybės.
Kosovas atsiskyrė nuo Serbijos po 1999 metais surengtos NATO intervencijos, sustabdžiusios serbų mėginimą sutriuškinti Kosovo albanų separatistus.
Beveik po dešimtmečio Kosovo paskelbtą nepriklausomybę pripažįsta JAV ir dauguma Vakarų Europos valstybių.
Tačiau Belgradas ir jo sąjungininkai Maskva bei Pekinas niekada nepripažino Kosovo suvereniteto ir blokavo jam kelią įstoti į Jungtines Tautas.
Dėl naujų rinkimų dar ilgesniam laikui bus atidėtos ES vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama, kad normalizuotųsi santykiai tarp dviejų kaimynių, o rugsėjį planuotas susitikimas tikriausiai bus nukeltas.
Po 2017 metų Kosovo parlamento rinkimų vyriausybės nepavyko suformuoti kelis mėnesius.
Anksčiau šią savaitę Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė besitikintis, kad „geriausiu atveju“ dėl galimų rinkimų Kosove derybos bus pratęstos tik gruodžio pradžioje.
Nauja Kosovo vyriausybė gali žengti pirmą žingsnį derybų link atšaukdama R. Haradinajo sprendimą įvesti 100 proc. muitą prekėms iš Serbijos.
Šis pernai priimtas premjero sprendimas įsiutino Belgradą, ir Serbijos ir Kosovo derybos, vykusios tarpininkaujant ES, įstrigo.
R. Haradinajas atsisakė pasiduoti ES ir JAV spaudimui atšaukti tuos muitus, o Serbija sako, kad tai yra būtina sąlyga, kad ji grįžtų prie derybų stalo.
Politologas Artonas Muhaxhiri (Artonas Muhadzhiris) sako besitikintis, kad dialogas su Serbija bus svarbiausia bet kokios vyriausybės programos dalis.
„Iššvaistyta daug laiko, o vyriausybei be teigiamos pozicijos dialogo su Serbija atžvilgiu nebus leidžiama [dirbti]", – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Visas regionas kenčia nuo atidėliojamo dialogo Briuselyje“, – pridūrė A. Muhaxhiri.