A. Merkel sakė, kad galbūt per „30 dienų“ būtų įmanoma pasiekti susitarimą, jei būtų rastas sprendimas aštriai sienos su Airija problemai.
Britų premjeras griežtai nesutinka priimti vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės ( backstop ), dėl kurios Briuselyje susitarė jo pirmtakė Theresa May (Tereza Mei), ir perspėjo, kad JK paliks Bendriją spalio 31-ąją, net jei dėl to kiltų ekonominis chaosas.
Apsidraudžiamoji priemonė turėtų užtikrinti, kad po JK išstojimo iš ES siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira, kitu atveju ten vėl gali kilti įtampa tarp skirtingų religinių grupių.
Vis dėlto kritikai tikina, kad šis mechanizmas priverstų JK laikinai likti ES muitų sąjungoje.
B. Johnsonas dar kartą pakartojo savo poziciją, kad šis planas „turi didelių, didelių trūkumų tokiai suvereniai ir demokratinei šaliai kaip JK“, ir pridūrė, kad šios nuostatos „paprasčiausiai turi nelikti“.
A. Merkel savo ruožtu sakė, kad apsidraudžiamosios priemonės mechanizmas visuomet buvo „atsarginė pozicija“, skirta apsaugoti „bendrosios rinkos vientisumą“, kol Londonas ir likusios 27 ES narės tarsis dėl ateities santykių.
„Sakėme, kad tikriausiai rastume [sprendimą] per dvejus metus, bet galbūt galime padaryti tai per artimiausias 30 dienų, kodėl gi ne? Tada būtume vienu žingsniu arčiau teisingos krypties“, – kalbėjo A. Merkel.
„Intensyvus grafikas“
B. Johnsonas Vokietijos kanclerei sakė esąs patenkintas „labai intensyviu 30 dienų grafiku“.
„Noriu tik labai aiškiai pasakyti mūsų draugams vokiečiams ir Vokietijos vyriausybei, kad mes JK norime susitarimo, siekiame susitarimo, ir aš manau, kad mums tai pavyks“, – pridūrė JK premjeras.
„Wir schaffen das“, – pasakė jis vokiškai, pakartodamas dažnai A. Merkel per 2015-ųjų migrantų antplūdžio krizę kartotą frazę, kuri reiškia „mes galime tai padaryti“.
B. Johnsonas nekart sakė, kad išves JK iš Bendrijos spalio 31 dieną, net jei iki tol nebus išspręsti likę nesutarimai su ES.
Prieš savo vizitą Berlyne JK premjeras socialiniame tinkle „Twitter“ pakartojo, kad „paliksime ES spalio 31-ąją ir paversime šią šalį geriausia pasaulyje [šalimi] gyventi“.
Po vakarienės su A. Merkel britų vyriausybės vadovas išvyko į Prancūziją, kur ketvirtadienį susitiks su šios šalies lyderiu Emmanueliu Macronu ir veikiausiai susidurs su griežtesne pozicija.
E. Macronas trečiadienį atmetė B. Johnsono reikalavimus, kad ES sutiktų iš naujo derėtis dėl Airijos sienos, ir pabrėžė, kad blokas visuomet leido aiškiai suprasti, kad to nebus.
„Šiuo metu britų siūlomas persiderėjimas dėl sąlygų – neegzistuojantis variantas, ir tai visuomet aiškiai sakė [Europos Vadovų Tarybos] pirmininkas [Donaldas] Tuskas“, – Paryžiuje žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas.
Savaitgalį A. Merkel, B. Johnsonas ir E. Macronas susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris neslepia palaikymo „Brexit“, taip pat Kanados, Italijos ir Japonijos lyderiais per Prancūzijos Bjarico kurorte vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.
Prancūzija: „Brexit“ be sutarties tampa „labiausiai tikėtinu“ scenarijumi
Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos nepasiekus jokio susitarimo tampa labiausiai tikėtinu scenarijumi, trečiadienį pareiškė vienas Prancūzijos prezidento patarėjas, likus dienai iki britų premjero Boriso Johnsono atvykimo į Paryžių, kur jis derėsis su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atmetė B. Johnsono reikalavimą atsisakyti vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, kad prie Airijos ir Šiaurės Airijos sienos po „Brexit“ nebūtų vykdomos muitinės patikros.
Jis taip pat prieštaravo B. Johnsono pareiškimui, jog Britanijai palikus ES be sutarties Londonas neturės apmokėti 39 mlrd. svarų (43 mlrd. eurų) „skyrybų“ sąskaitos, dėl kurios jau yra sutarta.
„Taip sako [Vokietijos] kanclerė, taip sakome ir mes: labiausiai tikėtinas scenarijus yra išstojimas be sutarties“, – kalbėjo pareigūnas prieš pirmąjį E. Macrono ir B. Johnsono susitikimą nuo britų premjero prisaikdinimo dienos.
„Išstojimas be sutarties [tikėtinas], nes sutartis numato kelis dalykus, įskaitant garsiąją apsidraudžiamąją priemonę“, – pridūrė jis.
Anot prancūzų pareigūno, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pirmadienį išsiųstas Britanijos premjero laiškas, kuriuo Briuselis raginamas atsisakyti „antidemokratinės“ apsidraudžiamosios priemonės, kelia iššūkį visai ES.
Apsidraudžiamoji priemonė yra mechanizmas, kuris turėtų leisti išsaugoti atvirą sieną tarp blokui priklausančios Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos. Patikros jų pasienyje nebevykdomos nuo 1998 metų, kai padalytoje saloje buvo pasirašytas taikos susitarimas.
„Neturint apsidraudžiamosios priemonės nėra jokių garantijų, kad vieną dieną Airijoje nebus sienos, – pridūrė jis. – Tai itin svarbus sutarties elementas“.
Prezidento patarėjas nesureikšmino B. Johnsono pareiškimų, kuriuos jis padarė siekdamas premjero posto ir sakydamas savo pirmąją kaip lyderio kalbą, kad Britanija neturės sumokėti ES jokių pinigų, jei pasitrauks iš bloko be sutarties.
„Idėja sakyti „nėra jokios sutarties, todėl nieko nemokėsiu“ – nesuveiks, – pareiškė pareigūnas. – Net negalėtumėm įsivaizduoti, kad tokia šalis kaip JK nesilaikys kokio nors tarptautinio įsipareigojimo.“
Jis pabrėžė: „Nėra jokios stebuklingos lazdelės, kuri padarytų taip, kad ši sąskaita dingtų.“
Pasak prezidentūros darbuotojo, Prancūzija nemano, kad B. Johnsonas prašys dar kartą atidėti spalio 31 dieną numatytą „Brexit“, bet patikino, jog Bendrija būtų pasiruošusi nukelti šią datą, jei Britanijoje būtų sušaukti pirmalaikiai rinkimai.
Pareigūnas taip pat paneigė, kad E. Macronas ir A. Merkel turi nesutarimų dėl „Brexit“, kuris, jo teigimu, padarys ekonominės žalos tiek ES, tiek Britanijai, bet labiausiai – būtent Britanijai.
„Tarp Paryžiaus ir Berlyno nėra nė menkiausio nesutarimo šiais klausimais“, – patikino prancūzų prezidento patarėjas.