Jungtinės Karalystės (JK) lyderio tarptautinis debiutas vyks po jo vizito pas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel Berlyne, numatyto trečiadienį, ir pas Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną Paryžiuje, kurį ketina aplankyti ketvirtadienį.
Grėsmingai artėjant „Brexit“, tokių susitikimų tonas atsilieps jo bendravimui ir per G7, ypač su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris per praėjusiais metais vykusį susitikimą darė izoliuotos figūros įspūdį ir kuris B. Johnsoną vertina kaip savo sąjungininką.
Esant didžiausiam per dešimtmetį atotrūkiui tarp ES ir Jungtinių Valstijų, kyla svarbus klausimas: kur „nutūps“ Jungtinė Karalystė įvykus „Brexit“. B. Johnsonas siekia glaudžių santykių tiek su ES, tiek su JAV ir galbūt galėtų pakreipti lemiama kryptimi sprendimus pagrindiniais klausimais, nuo Irano iki Kinijos „Huawei Technologies Co.“.
Tokia unikalia padėtimi D. Trumpas galbūt mielai pasinaudotų. Kaip teigia tarptautinių reikalų skyriaus iš instituto „Royal United Services Institute“ (Londonas) Jonathanas Eyalas, „D. Trumpas bus prezidentu, kuris, užuot mėginęs „pagydyti“ Europos padalinius, bandys patyrinėti, kaip galima būti jais pasinaudoti platesniu mastu“.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, žemiau pateikiama trumpa pagrindinių santykių santrauka.
Jungtinės Valstijos
Jungtinei Karalystei patinka girtis „ypatingais santykiais“ su Jungtinėmis Valstijomis. Po „Brexit“ šie santykiai įgautų naujos svarbos, nes prekybinis susitarimas su didžiausia pasaulio ekonomika garsiai reklamuojamas kaip vienas iš galimų didžiųjų pasitraukimo iš ES laimėjimų.
B. Johnsonui labai svarbu užmegzti glaudesnius ryšius su D. Trumpu. Bet ne per daug glaudžius. „Jeigu jis bus laikomas D. Trumpo „klusniu pudeliu“, jam tai nepadės kovoje už pergalę per artimiausius visuotinius rinkimus“, – sakė Europos reformų centro direktorius Charlesas Grantas.
Pirmieji ženklai – daug žadantys. B. Johnsonas bent keturis kartus kalbėjosi su D. Trumpu telefonu nuo tada, kai tapo premjeru, pastarąjį kartą skambino jam pirmadienį.
„Jam seksis fantastiškai, – kalbėjo D. Trumpas žurnalistams Ovaliniame kabinete antradienį. – Mes palaikome puikius santykius“.
Kiek vėlesniame interviu jis aiškiai leido suprasti, kaip jam nepatinka ES: „Man nemalonu tą jums sakyti, bet turėti reikalų su Europos Sąjunga yra labai nelengva. Jie sunkiai derasi“.
JAV lyderis pažadėjo „sparčiai“ judėti prie prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste. Pasak Nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono, šiuo metu, kai Jungtinė Karalystė tiek susitelkusi ties „Brexit“, administracija „nedaro spaudimo sudėtingais, plataus masto klausimais, tokiais kaip Iranas ir „Huawei“.
Bet opozicinės leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas nurodė draugiškų santykių su D. Trumpu atnaujinimą kaip silpnybę. Jis pavadino B. Johnsono strategiją „trampiško Brexit“ strategija, kuri pastūmėtų Jungtinės Karalystės Nacionalinę sveikatos tarnybą (NST, National Health Care Service) į „JAV privačių korporacijų rankas“.
Liepą prezidentas britų premjerą apibūdino kaip „Britanijos Trumpą“, bet, anot B. Johnsono administracijos, tai nė kiek nepadeda.
ES trejetas
B. Johnsonas prieš G7 viršūnių susitikimą susitiks su A. Merkel ir E. Macronu. Jam būtina juos patraukti savo pusėn, jei jis nori įtikinti ES atnaujinti susitarimą, kurį anksčiau yra išsiderėjusi Theresa May.
Deja, ypatingo geranoriškumo čia jam būtų sunku tikėtis; per „Brexit“ kampaniją jis prilygino bloko tikslus su Adolfo Hitlerio siekiais.
A. Merkel ir E. Macronas susiduria su akivaizdžiomis rizikomis: jeigu pernelyg atsitrauks, jie stumtelės B. Johnsoną prie D. Trumpo, ypač, kai sprendžiami tokie klausimai kaip Iranas ir Kinijos telekomunikacijų milžinės prieinamumas, – būtent šiose srityse jie norėtų išsaugoti Europos vienybę.
Rugpjūčio pradžioje Didžioji Britanija paskelbė prisidėsianti prie Jungtinių Valstijų vadovaujamos „tarptautinės jūrų saugumo misijos“, kad apsaugotų komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje, padidėjus įtampai su Iranu.
Tuo tarpu jos ES sąjungininkai baiminasi, kad prieš savo valią gali būti įtraukti į konfliktą su Iranu, ir šią JAV vadovaujamą iniciatyvą atstumia. Tai sukėlė susirūpinimo A. Merkel administracijoje, jog ES vienybei dėl Irano gresia išbandymas.
Savo ruožtu, Italija, turi savo nuoskaudų Vokietijos bei Prancūzijos atžvilgiu, – nuo ES inicijuotų griežto taupymo priemonių iki atvirų sienų. Italijos premjeras Giuseppe Conte atsistatydino šią savaitę, ir dabar eilėje prie valdžios vairo nekantriai trypčioja griežto, antiimigracinio kurso šalininkas Matteo Salvini: jis yra populiariausias šalies politikas, euroskeptikas, siekiantis tapti glaudžiausiu D. Trumpo sąjungininku Europoje.
Japonija ir Kanada
Pastarosios dvi ekonomikos yra sudariusios susitarimus su Europos Sąjunga ir nenorėtų jų atsisakyti po „Brexit“, tačiau tuo pat metu jos nekantriai laukia skyrybų rezultatų.
„Kaip galima prekiauti su Britanija, kai neaišku, kokie jos bus santykiai su ES? – teigė Ch. Grantas iš CER. – Tai ypač svarbu bet kokiems prekybiniams santykiams, kad ir kokių jie tikisi iš mūsų“.
B. Johnsonas privalo rinktis atsargius žingsnius santykiuose su Japonijos premjeru Shinzo Abe, kurio administracija išsakė savo susirūpinimą dėl „Brexit“ ir galimo pasitraukimo be sutarties, kurį aktyviai svarsto B. Johnsonas.
Šių metų birželį Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono perspėjo, kad „kai kurios bendrovės jau ėmėsi kelti savo operacijas į kitas vietoves Europoje“. Japonų bendrovės, įskaitant „Honda Motor Co.“ ir „Nissan Motor Co.“, įkūrė gamyklas Jungtinėje Karalystėje būtent dėl galimos prieigos prie ES rinkų.
Nepaisant jo pozicijos dėl „Brexit“ ir prieš keletą metų įvykusio incidento regbio mače, vykusiame Japonijoje, Tokijuje, kai jis parbloškė moksleivį, B. Johnsonas Japonijoje vertinamas palankiai.
Jeigu į interneto paiešką įvesite Johnsono pavardę japoniškai, pirmas vaizdo įrašas, kurį išvysite, bus iš Fukušimos, kur jis pasigardžiuodamas geria persikų sultis, – toks gestas Japonijoje gerai vertinamas.
Tuo tarpu Kanados prekybos sandoris su bloku dažnai cituojamas kaip būsimų Jungtinės Karalystės santykių su ES modeliu; pats B. Johnsonas nuolat ragina siekti „superKanados susitarimo“.
Ir čia glūdi ironija, nes britų vyriausybei iki šiol sunkiai sekasi pasiekti bet kokį prekybinį susitarimą su Kanada.
