Įvesti apribojimus JK pasienyje nuo lapkričio 1-osios reikalauja naujoji vidaus reikalų ministerijos (Home Office) vadovė Priti Patel. Tokio politikės entuziazmo nemalšina net tai, kad dar nėra parengtos naujos imigracijos kontrolės taisyklės, dėl kurių verda aršios diskusijos.
Be to, dar ne visi iš 3 milijonų ES piliečių, šiuo metu gyvenančių JK, yra gavę teisę gyventi ir dirbti šalyje po „Brexit“ (settlement status), mat anksčiau laiko tam buvo duota iki 2021 metų.
ES piliečiai, kurie dar nesuspėjo susitvarkyti šios procedūros, įgyvendinus Priti Patel siūlymą, didelių nepatogumų patirti galėtų tuo atveju, jeigu iš JK išvyks iki spalio 31 dienos, o planuoja grįžti po lapkričio 1-osios.
„Dalis jų gali būti neįleisti į šalį net jeigu joje turi namus. Atsirastų pagrindas diskriminacijai: skirstyti žmones į tuos, kurie dabar yra čia ir į tuos, kurie atvyks vėliau“, – teigia ES piliečių teises JK ginančios organizacijos „the3million“ vadovas Nicolas Hattonas.
Primenama, kad naujos imigracijos kontrolės sistemos nėra, ji vis dar svarstoma JK Parlamente.
Garsiausiai nuskambėję siūlymai – įsileisti tuos imigrantus, kurie per metus JK gali uždirbti ne mažiau 30 tūkst. svarų sterlingų arba sukurti tokią taškų sistemą, kuri taikoma Australijoje.
Aršios „Brexit“ šalininkės Priti Patel pasiūlymą atsargiai vertina net jos artimiausi bendražygiai – ministrės pirmtakas Savidas Javidas teigia, jog po spalio 31-oios reikėtų „jautraus laikotarpio“ dėl imigracijos kontrolės.
Žiniasklaida: JK gali pristigti maisto, benzino ir vaistų
Vadinamojo kietojo „Brexit“ atveju Didžioji Britanija gali susidurti su maisto, degalų ir vaistų deficitu ir chaosu šalies uostuose, pranešė savaitraštis „The Sunday Times“, remdamasis nutekėjusiu vyriausybės dokumentu.
O Airijos saloje greičiausiai atsiras vienokia ar kitokia griežtai saugoma siena, rašoma dokumente.
Vyriausybės kanceliarijos ministerijos šį mėnesį parengtame dokumente išvardytos galimos „Brexit“ be sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasekmės, rašo leidinys.
Dokumente pažymima, jog dėl tiekimo problemų gali sutrikti degalų skirstymas, o iki 85 proc. sunkvežimių, į žemyninę Europos dalį vykstančių per pagrindinius uostus, gali būti nepasirengę patikrai Prancūzijos muitinėje.
Taip pat sumažės šviežių maisto produktų pasiūla ir pakils jų kainos, rašo savaitraštis.
Dvišalių susitarimų, kurie leistų išspręsti šias problemas, šiuo metu nėra. Todėl prekių tiekimo iš ES į Didžiąją Britaniją sutrikimai gali tęstis iki trijų mėnesių.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ne kartą sakė, jog šalis iš Europos Sąjungos išstos 2019 metų spalio 31 dieną, net jei jam iki tol nepavyks su Briuseliu suderinti „Brexit“ sąlygų.
Borisas Jonhsonas vizituose po ES sostines sieks proveržio
Britų premjeras Borisas Jonhsonas ateinančią savaitę per pirmą savo vizitą į užsienį aplankys Europos Sąjungos (ES) šalių sostines, kur sieks proveržio dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos.
Dauningo gatvės biuras patvirtino, kad premjeras trečiadienį vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, o ketvirtadienį Paryžiuje dalyvaus derybose su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Šis vizitas vyks augant nerimui, kad britai po dviejų su puse mėnesio gali pasitraukti iš ES be jokio susitarimo.
Minėti du susitikimai, taip pat šeštadienį prasidėsiantis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas Prancūzijoje, sudarys pirmąjį B. Jonhsono vizitą užsienyje po to, kai jis praėjusį mėnesį premjero pozicijoje pakeitė Theresą May.
Ministras pirmininkas turėtų spausti partnerius ES pradėti naujas derybas dėl „Brexit“ sąlygų ir perspėti, kad Britanija bet kokiu atveju pasitrauks iš bendrijos spalio pabaigoje.
ES šalių lyderiai daug kartų atmetė derybų dėl jau sutartos ir T. May patvirtintos sutarties dėl „Brexit“ sąlygų tikimybę. Šią sutartį kelis kartus atmetė britų parlamentarai.