Praėjusią savaitę kibernetikas iš Sankt Peterburgo Aleksandras Fradkovas atskleidė, kad Rusijos mokslo ministerija mokslinių tyrimų centrams išsiuntė dar vasarį priimtų drakoniškų taisyklių rinkinį. Ministro Michailo Kotiukovo patvirtintos taisyklės reguliuoja Rusijos ir užsienio akademikų ryšius.

Taisyklėse reikalaujama, jog rusai iš anksto informuotų ministeriją apie susitikimų planus, o po susitikimų – apie pokalbių turinį. Privatiems mokslininkų susitikimams su kolegomis iš užsienio, vykstantiems po darbo valandų, reikalingas mokslo tyrimų centro vadovo leidimas. Viena iš taisyklių – itin absurdiška: reikalaujama, kad Rusijos mokslinių tyrimų organizacijos turėtų paimti besilankančių užsienio kolegų elektroninius įrenginius, įskaitant ir laikrodžius.

Šios taisyklės primena komunistinio laikotarpio suvaržymus, kurių buvo griežtai laikomasi. Ypač kruopščiai nurodymų teko laikytis pareigūnams ir akademikams, kurie galėjo būti apkaltinti darbu užsienio žvalgybos tarnyboms. Apie jų ryšius su užsieniečiais galėjo būti detaliai pranešama atitinkamoms tarnyboms.

Atvirame laiške M. Kotiukovui A. Fradkovas rašė: „Tokie absurdiški, neįgyvendinami įsakymai nepadidins mūsų šalies saugumo, tik paskatins ir taip didėjančią izoliaciją nuo išsivysčiusių šalių. Jie diskredituos valdžią ir komplikuos prezidento nustatytą užduotį siekti akademinės lyderystės“.

Prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra pasiryžęs atkurti Rusijos akademinę šlovę, prarastą po to, kai dešimtajame dešimtmetyje emigravo mažiausiai 20 tūkstančių mokslininkų ir nesuskaičiuojamas kiekis inžinierių. Vienas iš jo „nacionalinių projektų“ yra skirtas paskatinti Rusijos raidą ir numato suteikti pinigų už mokslinių tyrimų kiekybės ir kokybės šuolį.

Michailas Kotiukovas

Biudžetas šešeriems metams nuo 2018-ųjų yra įspūdingas – 636 milijardai rublių (maždaug 8,62 milijardo eurų). Programoje nustatyti tam tikri veiklos rezultatų rodikliai, pavyzdžiui, Rusijos indėlis į pasaulinę mokslinių tyrimų produkciją, matuojamas mokslinių straipsnių, paskelbtų recenzuojamuose žurnaluose ir pristatomų konferencijose, skaičiumi, taip pat pasaulinio lygio tyrimų institucijų skaičiumi.

V. Putinas tokio pobūdžio tikslus kelia nuo 2012-ųjų, kai jis po ketverių metų pertraukos sugrįžo į prezidento postą. Tačiau kol kas šaliai užduočių įgyvendinti nepavyksta.

Pasirašius dekretą, Rusijos akademikų straipsnių skaičius „Scopus“, pagrindinėje santraukų ir citatų duomenų bazėje, išaugo eksponentiškai. Tačiau, pasak Henko Moedo iš Romos „La Sapienza“ universiteto ir dviejų jo kolegų iš Rusijos 2018-aisiais parašyto straipsnio, didžiąją šio augimo dalį nulėmė padidėjęs žurnalų rusų kalba indeksavimas, o citatomis išreikštas paskelbtų straipsnių poveikis buvo „itin mažas“.

Kitas 2012-aisiais iškeltas V. Putino tikslas buvo bent penkių Rusijos universitetų patekimas į geriausiųjų šimtukus. Kol kas tai sekasi sunkiai. Dviejuose iš trijų sunkiasvorių reitingų – Šanchajaus ir „Quacquarelli Symonds“ – pirmuosiuose šimtukuose yra viena Rusijos aukštoji mokykla – Maskvos universitetas.

„Times Higher Education“ reitinge šis universitetas yra 199 vietoje, o kitos Rusijos aukštosios mokyklos – dar žemiau.

Kaip teigiama praėjusiais metais Rusijos mokslų akademijos mokslininkų grupės paskelbtame straipsnyje, didžiąją realaus Rusijos mokslinių veiklų pasistūmėjimo dalį nulėmė Rusijos organizacijų bendradarbiavimas su finansuotojais iš Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir kitų Vakarų šalių.

M. Kotiukovo taisyklės pakerta tokio bendradarbiavimo šaknis.

Panašu, kad Rusijos valdžia nenumato griežto šių taisyklių taikymo. Ministerija pabrėžė, jog išsiųstos taisyklės yra tik „rekomendacijos“. Tai reiškia, kad jos yra perspėjimas.

Praėjusį trečiadienį, komentuodamas taisyklių paviešinimą, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Žinoma, reikėtų parodyti tam tikrą budrumą, nes užsienio žvalgybos tarnybos nesnaudžia. Niekas dar neatsisakė šnipinėjimo moksliniais ir pramoniniais tikslais: jis vyksta be perstojo ir yra nukreiptas į mūsų mokslininkus, ypač – į jaunuosius mokslininkus“.

Kremliaus patarimo dėl budrumo nesilaikymas gali turėti nemalonių pasekmių. Rusijos akademikai vis apkaltinami slaptos medžiagos užsienio finansuotojams ir kolegoms perdavimu ir įkalinami. A. Fradkovo laiške minimas vienas toks atvejis, kai fizikas Viktoras Kudriavcevas praėjusiais metais buvo apkaltintas išdavyste dėl savo darbo Belgijos tyrimų institutui.

Jo darbas buvo Europos Sąjungos finansuojamos programos dalis.

V. Kudriavcevas buvo apkaltintas įslaptintų duomenų perdavimu.

V. Putino valdymo laikotarpiu daugelis kitų mokslininkų buvo apkaltinti ar nuteisti įvykdę panašius nusikaltimus.

M. Kotiukovo taisyklės Rusijos mokslininkams yra dar vienas priminimas apie kompromisus, kuriuos teks daryti, jei jie pasiliks Rusijoje ir dalyvaus nostalgiškame V. Putino modernizacijos projekte.

Valstybė yra nusiteikusi investuoti į mokslinius tyrimus, tačiau už tai finansavimo gavėjai pirmiausia ir svarbiausia turi paisyti valstybės interesų.

Sutikau daugybę Rusijos akademikų, dirbančių Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų universitetuose. Abejoju, ar Vakaruose yra bent viena save gerbianti mokslinių tyrimų institucija, kuri neįdarbintų rusų. V. Putinui ir jo ministrams šis faktas turėtų parodyti, kad kompromisai priimtini ne visiems. Siekiant aukštesnės pozicijos pasaulinėje akademinėje aplinkoje, būtinas institucinis atvirumas. Jei jo nebus, mokslininkai ir toliau naudosis santykinai vis dar atviromis Rusijos sienomis.