Šis vaizdo įrašas jau peržiūrėtas daugiau nei 360 tūkst. kartų. Įraše matyti, kaip keturi kaukėti policininkai su pilna kovine ekipuote tempia merginą, o vienas pareigūnų be jokios akivaizdžios priežasties smogia jai į pilvą.

Įrašas sukėlė pasipiktinimo bangą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Vaizdo įraše matoma mergina – 26 metų Darija Sosnovskaja – interviu tinklalapiui „Mediazona“ sakė, kad policininkai ją nutempė už tai, kad ji pasakė pareigūnams pastabą dėl neįgalaus žmogaus sulaikymo ir paragino jį paleisti.

„Policijos pareigūnai puolė prie manęs, – sakė ji tinklalapiui. – Buvo žiauriai nemalonu. Man sutraukė visą kūną, negalėjau įkvėpti.“

Anot D. Sosnovskajos, ji kartu su kitais sulaikytaisiais buvo nuvežta į policijos nuovadą. Kelias valandas jai nebuvo leidžiama susitikti su advokatu, o vėliau mergina buvo paleista pareiškus įspėjimą.

Planuojama, kad antradienį moteris turės stoti prieš teismą dėl dalyvavimo nesankcionuotame renginyje. Už šį pažeidimą gali būti skirta iki 20 tūkst. rublių (272 eurų) bauda ir iki 40 val. viešųjų darbų.

Darija Sosnovskaja

Vidaus reikalų ministerija informavo pradėjusi vidaus tyrimą dėl šio incidento ir pažadėjo, kad „kaltininkams teks atsakyti“.

Populiarus reperis Egor Kreed su savo 10,7 mln. „Instagram“ sekėjų armija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas moters sulaikymas.

Jo pavyzdžiu pasekė Sergejus Lazarevas, kitas gerai žinomas dainininkas, turintis daugiau nei 4 mln. sekėjų. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 3 mln. kartų, praneša „Reuters“.

Keiksmažodžių pilnoje žinutėje Egor Kreed teigė, kad pateikė skundą policijai, reikalaudamas rasti ir nubausti moterį grubiai sulaikiusį pareigūną.

Egor Kreed

„Koks turi būti niekšas, kad pakeltum ranką prieš dailiosios lyties atstovę, – rašė jis. – Man vienodai, ką ji padarė. Tokių įvykių neturi būti.“

S. Lazarevas policijos pareigūno elgesį pavadino „gėda“, o nemažai rusų socialiniuose tinkluose pasmerkė incidentą vartodami riebius keiksmažodžius.

Sergejus Lazarevas

Rusijos valdžios pareigūnai atmetė kaltinimus panaudojus pernelyg didelę jėgą sklaidyti jau penkias savaites trunkančius protestus. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga taip pat suabejojo taikomų priemonių tinkamumu.

Pirmadienį paklausti apie incidentą, Maskvos policijos pareigūnai atsisakė komentuoti.

Sprendimas neleisti opozicijos kandidatams dalyvauti rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose į Maskvos Dūmą išprovokavo protestų bangą – vieną didžiausių nuo Vladimiro Putino sugrįžimo į Kremlių 2012-aisiais.

Nuo liepos vidurio Maskvoje rengiamos masinės protesto akcijos, kurių metu reikalaujama sąžiningų rinkimų. Kai kurios jų buvo organizuotos negavus miesto valdžios leidimo. Į didžiausią protesto mitingą šeštadienį susirinko 60 tūkst. žmonių.

Policija ėmėsi griežtų veiksmų prieš protestuotojus. Pranešta, kad šeštadienį Maskvoje per miesto valdžios sankcionuotą protesto akciją buvo sulaikyti 136 asmenys. Per ankstesnį protesto mitingą liepos 27 dieną buvo sulaikyti beveik 1 400 žmonių.

Rusijos parlamentarai kalba apie „užsienio kišimąsi“ į šalies reikalus

Rusijos įstatymų leidėjai kitą savaitę renkasi į neeilinę sesiją, kad aptartų įtariamą užsienio jėgų „kišimąsi į šalies reikalus po didžiulių protestų Maskvoje, pirmadienį paskelbė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Pasak V. Volodino, rugpjūčio 19-ąją parlamentarai aptars „kišimosi į mūsų šalies vidaus reikalus faktus“.

Rusija apkaltino kelių šalių vyriausybes ir žiniasklaidą remiant demonstracijas, kuriose pastarosiomis savaitėmis reikalaudami laisvų vietos valdžios rinkimų dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Be to, sekmadienį Rusijos federalinės ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) pareikalavo, kad interneto milžinė „Google“ neleistų per „YouTube“ „reklamuoti neteisėtų masinių renginių“.

„Roskomnadzoras“ tvirtino, kad „įvairios struktūros, turinčios kanalus „YouTube“, skleidžia informaciją apie nesankcionuotus protestus.

Rusijos ryšių prievaizdo teigimu, tie kanalai pasinaudodami „reklamos instrumentais“, tokiais kaip „aktyvieji pranešimai“ (push notifications), siekė „sutrikdyti rinkimus“.

„Jei „Google“ reikiamai nereaguos, tai gali įvertinta kaip kišimasis į suverenius valstybės reikalus, taip pat kaip priešišką įtaką ir trukdymą rengti Rusijos demokratinius rinkimus. Rusija pasiliks teisę atitinkamai reaguoti“, – teigiama tarnybos pranešime.

„YouTube“ aktyviuosius pranešimus apie naujus vaizdo įrašus gauna vartotojai, užsiprenumeravę tam tikrus kanalus.

Maskvą pastarąjį mėnesį krečia protestai, kai kurie iš jų buvo nesankcionuoti. Į didžiausią iš protestų praėjusį šeštadienį susirinko iki 60 tūkst. dalyvių, skelbia nevyriausybininkai.

Iš viso per protestus, kuriuos paskatino atsisakymas registruoti opozicijos kandidatus rugsėjį vyksiantiems Maskvos Dūmos rinkimams, jau sulaikyta beveik 2 400 žmonių.

Tarp suimtųjų yra ir aršus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, kuris taip pat turi „YouTube“ kanalą ir rengė tiesiogines transliacijas iš protestų.

„Roskomnadzoro“ santykiai su tarptautinėmis interneto platformomis ir socialiniais tinklais yra sudėtingi, tačiau jo bandymai juos kontroliuoti iki šiol nebuvo labai sėkmingi. Nors susirašinėjimo programėlė „Telegram“ Rusijoje yra oficialiai uždrausta, šalyje ja vis dar galima naudotis.

A. Navalno bendražygė Liubov Sobol, kurios paraiška dalyvauti rugsėjo rinkimuose buvo atmesta, naujausius „Roskomnadzoro“ reikalavimus pavadino „komiškais“.

Tuo metu rusų senatorius Andrejus Klimovas pirmadienį savo kolegas informavo, kad ketina pasikviesti šalių, „bandžiusių kištis į Rusijos vidaus reikalus“, atstovus, pranešė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę Maskva iškvietė Jungtinių Valstijų ambasados Rusijoje atstovą dėl to, ką pavadino jos raginimais dalyvauti opozicijos protestuose, nors JAV atstovybė skatino laikytis nuo jų atokiau.

Prieš rugpjūčio 3-osios protestą Maskvoje JAV ambasada savo tinklalapyje paskelbė „perspėjimą dėl demonstracijos“. Pranešime buvo nurodyta, kur ir kada vyks ta akcija, bei raginama „vengti šios vietos“ ir „vengti demonstracijų“.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė laikanti pastarąjį pranešimą „raginimu [joje] dalyvauti... tai yra bandymas kištis į mūsų šalies reikalus“.

Be to, Maskva kiek anksčiau kritikavo vokiečių visuomeninį transliuotoją „Deutsche Welle“ už tai, ką pavadino raginimais dalyvauti opozicijos demonstracijoje.