Šią dieną prieš 20 metų Rusijos prezidentas Boricas Jelcinas šalies ministru pirmininku ir savo įpėdiniu paskyrė V. Putiną.
Tuo metu dauguma rusų apie 46-erių Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovą, paprastai vengiantį visuomenės dėmesio, žinojo nedaug.
O politiniai oponentai Kremliuje kritikavo B. Jelcino žingsnį, minėdami V. Putino politinės patirties stoką ir jo ryšius su saugumo pajėgomis.
Kai kurie analitikai netgi prognozavo, kad jam nepavyks laimėti artėjančių prezidento rinkimų.
Tačiau nuo to laiko V. Putinas įtvirtino savo poziciją Rusijos politikos viršūnėje ir du dešimtmečius, eidamas arba prezidento, arba premjero pareigas, išliko valdžioje, vadovaudamas didžiulio ekonominio augimo ir nykstančių politinių laisvių laikotarpiu.
20-osios V. Putino atėjimo į valdžią metinės minimos tvyrant neužtikrintumui dėl ateities.
Aukštų V. Putino reitingų vis dar galėtų pavydėti daugelis Vakarų lyderių, bet ir juos paveikė ekonomikos nuosmukis bei prastėjanti gyvenimo kokybė Rusijoje.
Be to, prie neramumų prisideda pastarosiomis savaitėmis sostinėje Maskvoje vykstantys protestai, per kuriuos jau buvo sulaikyta apie 2,4 tūkst. žmonių. Tai didžiausia susidorojimo kampanija nuo 2012 metais kilusios protestų bangos, kai į Kremlių po vienos kadencijos premjero poste grįžo V. Putinas.
Tačiau dabar 66-erių lyderis pats susiduria su įpėdinio paieškos sunkumais.
Rusijos konstitucija numato, kad ši kadencija prezidento poste yra paskutinė V. Putinui, panaikinusiam bet kokią konkurenciją dėl valdžios ir perėmusiam didžiosios dalies žiniasklaidos kontrolę, bet kol kas nėra jokio aiškaus kandidato, kas galėtų užimti jo vietą.
Analitikai sako, kad mažai tikėtina, jog po 2024-ųjų, kai baigsis jo šešerių metų kadencija, V. Putinas, ilgiausiai dirbantis Rusijos lyderis nuo Josifo Stalino laikų, negrįžtamai pasitrauks iš valdžios.
„The Moscow Times“ pateikia archyve buvusių straipsnių, pasirodžiusių netrukus po 1999-ųjų rugpjūčio 9-osios, ištraukas.
Andrejus Zolotovas: „Prezidentas sulaukia kritikos iš visų politinių stovyklų“. 1999-ųjų rugpjūčio 10 diena.
Prezidentas Borisas Jelcinas dėl savo sprendimo Sergejų Stepašiną pakeisti Vladimiru Putinu susilaukė kritikos iš visų politinio spektro pusių
„Tai yra agonija, visiška beprotybė. Kas vertins premjerą rimtai, jeigu jie keičiami tartum pirštinės? [...]“, – interviu radijui tvirtino Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
Vieną iš aštriausių atsiliepimų išsakė Borisas Nemcovas, buvęs premjero pavaduotojas ir vienas iš „jaunųjų reformatorių“ bloko „Teisingas reikalas“ lyderių.
„Sunku paaiškinti šią beprotybę. Žmonės pavargo stebėti sergantį lyderį, kuris nepajėgus dirbti savo darbo. [...]“, – radijui „Echo Moskvy“ sakė B. Nemcovas.
Arogantiškas B. Jelcino pareiškimas, kad V. Putinas yra jo išrinktasis lyderis, išprovokavo nedaug politikų komentarų.
Tą iš dalies paaiškino Dūmos pirmininkas Genadijus Selezniovas, pasakęs, kad visi, kurie praeityje buvo įvardinti B. Jelcino įpėdiniais, galiausiai buvo atleisti.
Pasak G. Selezniovo, B. Jelcinas „nulėmė V. Putino karjerą“.
Natalija Šuliakovskaja ir Catherine Belton: „Visuomenė Kremliuje regi beprotybę“. 1999-ųjų rugpjūčio 10 diena.
Lioša, statybininkas iš Maskvos, temato vienintelį pirmadienį įvykusio dar vieno Boriso Jelcino įvykdyto vyriausybės atleidimo paaiškinimą. Jo manymu, prezidentas yra pamišėlis.
„Neturiu supratimo, kas ten [Kremliuje] vyksta, tačiau vienas dalykas aiškus: tai beprotnamis“, – pirmadienį aiškino Lioša, vienas iš darbuotojų, užtaisančių plyšius Kremliaus sienoje. [...]
Kai tik naujiena apie naujausią B. Jelcino įvykdytą vyriausybės pakeitimą, kai ministras pirmininkas Sergejus Stepašinas buvo pakeistas Federalinės saugumo tarnybos vadovu Vladimiru Putinu, pasiekė gyventojus, rusai nuo pat Maskvos iki Sibiro ėmė išreikšti savo pasibjaurėjimą prezidentu. [...]
Kaip ir daugelis jo kariuomenės kolegų, [į pensiją išėjęs pulkininkas leitenantas] Tymošenka tebesitiki, kad valdžią perims stiprus lyderis, kuris atkurs šalyje tvarką.
„Mes visuomet tikėjomės [Augusto] Pinocheto, bet V. Putinas nėra Pinochetas“, – niūriai tarė Tymošenka. [...]
Tymošenkai ir jo draugams V. Putinas gal ir nėra jų laukiamas A. Pinochetas. Tačiau daugeliui rusų užkulisinis žaidėjas apskritai nepaskatino jokios reakcijos.
„Kaip sakote, kas buvo Putinas? Aš žinojau Stepašiną, bet apie Putiną nieko negirdėjau“, – kalbėjo dešrainių pardavėja iš Maskvos Ženia Molčianova.
Nestebina, kad V. Putinas, buvęs KGB agentas Vokietijoje, platesnei auditorijai yra menkai pažįstamas. Jis retai pasirodo televizijoje, o jo gebėjimas daryti politinę įtaką pasislėpus nuo visuomenės akių pelnė jam Rusijos „pilkojo kardinolo“ reputaciją.
Brianas Whitmore‘as: „Naujasis vadovas – buvęs KGB žmogus“. 1999-ųjų rugpjūčio 10-oji
Vladimiras Putinas yra buvęs KGB agentas, apsukrus biurokratiškas vadovas ir visiškai neišmėgintas politikas.
Jis taip pat pasižymi savo tiesioginiam vadovui lojalaus žmogaus reputacija.
Pirmadienį besikreipdamas per televiziją Borisas Jelcinas sakė, kad V. Putinas yra tas žmogus, kuris suvienys šalį, sustiprins ekonomines reformas ir ves Rusiją į naują tūkstantmetį. „Jis pajėgs suvienyti tuos, kurie XXI a. sugrąžins Rusijos didybę“, – sakė prezidentas B. Jelcinas.
Tačiau analitikai sako, kad V. Putinas, neįkvepiantis oratorius, retai kalbantis viešai, gali susidurti su sunkumais Rusijos prezidento rinkimuose, kurie vyks kitą liepą.
„Negaliu įsivaizduoti, kad per vienerius metus V. Putinui pavyks tapti perspektyviu politiku“, – sakė Jevgenijus Volkas iš konservatyvios pakraipos JAV viešosios politikos centro „Heritage Foundation“ Maskvos skyriaus.
Julija Latynina: „Rusija laukia naujo oligarchų vadovo“. 1999-ųjų rugpjūčio 10 diena
Pirmadienio rytą galiausiai paaiškėjo, kas 2000 metais netaps Rusijos prezidentu. Tai nebus Vladimiras Putinas. [...]
Stulbinantis faktas, kad prezidentas Borisas Jelcinas rimtai galvoja galintis paskirti savo įpėdinį, rodo, kaip menkai prezidentas suvokia politinę realybę. Bet koks jo paskyrimas rinkėjams neišvengiamai sukelia rimtą alerginę reakciją.
Vienintelis dar blogesnis dalykas V. Putinui būtų Rusijos lesbiečių asociacijos parama.
Rusija nerenka prezidento. Rusija renka superoligarchą, kuris visų pirma praris savo protėvius. O protėviai panikuoja.
Melissa Akin: „Nepatikli Dūma tikisi greitai patvirtinti Putiną“. 1999-ųjų rugpjūčio 11 diena
„Putinas, Rasputinas – nesvarbu. Svarbiausias dalykas – dalyvauti rinkimuose einant pareigas, turint telefoną ir faksą“, – sakė Vladimiras Pribylovskis.
Vladimiras Putinas vertinamas kaip griežtesnis vadovas nei jo pirmtakas. Kaip kalbama, jis atsisakydavo vykdyti Kremliaus schemas ir manipuliuoti rinkimais.
Viktoras Iljukinas, radikaliųjų Dūmos dešiniųjų lyderis, sakė bijantis, kad V. Putinas gali imtis konstitucijai prieštaraujančių sprendimų – pavyzdžiui, atšaukti rinkimus.
„Tai jau mane gąsdina“, – interviu telefonu sakė V. Iljukinas.
Adamas Tanneris: „Dienraščiai: prezidento veiksmai siekia apsaugoti jo artimą aplinką“. 1999-ųjų rugpjūčio 11 diena
Rusijos dienraščiai antradienį sutarė, kad prezidento Boriso Jelcino įvykdytą staigų premjero Sergejaus Stepašino atleidimą paskatino jo paties savanaudiški interesai, o ne rūpestis dėl Rusijos padėties pagerinimo.
Kai kurie dienraščiai mano, kad B. Jelcino motyvacija paskirti Vladimirą Putiną ministru pirmininku ir jo pageidaujamu kandidatu į prezidentus yra troškimas apsaugoti savo artimą aplinką – Kremliaus patarėjus, vadinamus šeima – nuo persekiojimo, kai kitais metais baigsis jo kadencija.
„Atleistas dėl šeimos komplikacijų“ – tokia buvo pagrindinė dienraščio „Segodnia“ antraštė.
Dienraštis „Novyje Izvestija“ paskelbė karikatūrą, kurioje pavaizduotas B. Jelcinas, uždedantis marionetei V. Putinui karūną ir paskelbiantis jį Rusijos prezidentu. [...]
Liberalusis Putinas
Visgi V. Putinas laimėjo savo pirmuosius prezidento rinkimus, surengtus 2000 metais, 1999-ųjų gruodžio 31-ąją atsistatydinus B. Jelcinui.
„Rusija, nepaisant skurdo ir nusikalstamumo problemų, tebebuvo demokratiška, liberali šalis“, – sakė garsus rusų žurnalistas Nikolajus Svanidzė, dažnai bendraudavęs su V. Putinu, šiam pradėjus šeimininkauti Kremliuje.
„Po 20 metų valdžioje jo neberiboja niekas – jis praktiškai sultonas“, – kalbėjo N. Svanidzė
Politologo Konstantino Kalačiovo manymu, savo politinės karjeros pradžioje V. Putinas buvo liberalas, pasirengęs bendradarbiauti su Vakarais, tačiau bėgant laikui jo pozicija tapo konservatyvesnė ir priešiškesnė.
„Iki šio amžiaus pirmo dešimtmečio vidurio šioje šalyje vyko politinis gyvenimas, o rinkimai buvo konkurencingi“, – tvirtina K. Kalačiovas.
V. Putino pozicija pakito po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos Ukrainoje, kurią, Kremliaus manymu, rėmė užsienio vyriausybės, siekdamos sumažinti Rusijos vaidmenį jos buvusioje įtakos zonoje.
Niekinamas Vakarų požiūris į Rusiją bei jų intervencijos Irake, Libijoje ir kitur dar labiau nuvylė V. Putiną, naujienų agentūrai AFP sakė K. Kalačiovas.
„Manau, kad šis nusivylimas... buvo impulsas tai evoliucijai“ griežtesnio kurso link, teigė politologas.
Vis dėlto liberalių pažiūrų rusai abejonių dėl lyderio turėjo nuo pat pradžių – ne vien dėl jo praeities KGB, bet ir dėl griežto susidorojimo su čečėnų separatistais V. Putinui dirbant Rusijos ministru pirmininku.
Tebekyla klausimų ir dėl virtinės sprogdinimų Rusijos daugiabučiuose, kurie buvo priskirti separatistams, bet kai kas tvirtina, kad šiuos gyvybių nusinešusius išpuolius surežisavo saugumo tarnybos kaip dingstį tęsti karinę intervenciją Čečėnijoje.
Tvirta V. Putino reakcija į tą krizę smarkiai padidino jo populiarumą visuomenėje ir padėjo jam laimėti prezidento rinkimus. 2000-ųjų pavasarį už jį balsavo 53 proc. rinkėjų.
Prezidentas tebėra mėgstamas nemažos dalies visuomenės, kuri laiko jį žmogumi, atgaivinusiu Rusijos orumą po žeminančio SSRS žlugimo ir stabilumo garantu po praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pokyčių.
„Istorinė misija“
Dabar V. Putinas ir jo komanda ieško būdo, kaip palikus Kremlių išsaugoti savo įtaką, teigia politologas Georgijus Bovtas.
Jo manymu, labiau tikėtina, kad bus sukurta kokia nors nauja institucija, o ne bus mėginama veikti panašiai kaip 2008-aisiais, kai V. Putinas ketveriems metams tapo premjeru, kad apeitų konstitucijoje įtvirtintą dviejų iš eilės prezidento kadencijų limitą.
„Bus sukurta kažkokia kolektyvinė institucija valdyti šaliai, ir Putinas visuomet liks vadovu“, – spėja G. Bovtas.
Panaši sistema galioja Kazachstane, kur neseniai atsistatydino ilgametis prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas). Pastarajam yra suteiktas konstitucinis „Tautos lyderio“ titulas ir teisė iki gyvos galvos vadovauti šalies saugumo tarybai. N. Nazarbayevas išsaugojo įtaką ir toliau turėtų tarti paskutinį žodį visais svarbiausiais valstybės klausimais.
Tačiau jei taip nutiks ir Rusijoje, V. Putinui veikiausiai teks gerokai nutolti nuo vadovavimo einamiesiems šalies reikalams.
„Jis ir toliau prižiūrės šalį... Jo užduotis – įvykdyti savo istorinę misiją“, – teigė G. Bovtas.