„Bihus.Info“ atliktas tyrimas atskleidė, kad P. Porošenkos verslo partnerio Oleho Hladkovskio sūnus kaltinamas iš Rusijos kontrabanda išvežinėjęs karinės technikos dalis ir labai brangiai jas pardavinėjęs „Ukroboronptom“ – valstybės valdomam koncernui, atsakingam už šalies gynybos pramonę.
Kaltinimai dėl 2015 metais įvykusių sandorių kaip reikiant įsiutino visuomenę, kuri iš paskutiniųjų stengėsi palaikyti šalies karines pajėgas per daugiau nei penkerius metus trunkantį karą su Rusijos remiamais separatistais rytinėse šalies teritorijose, pražudžiusiame jau daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
P. Porošenka, kuris rinkimuose vadovavosi patriotiniu šūkiu „Kariuomenė, kalba ir tikėjimas“, balandį prie balsadėžių triuškinančiu rezultatu pralaimėjo politikos naujokui Volodymyrui Zelenskiui, pasišovusiam su šaknimis išrauti korupcijos piktžoles ir pritraukti užsienio investicijų.
Per liepos 21 dieną Ukrainoje vykusius parlamento rinkimus V. Zelenskio partijai atiteko dauguma, tad panašu, kad 41 metų prezidentas savo ambicingus planus gali įgyvendinti. Naujos sudėties parlamentas padės svarbiausius postus užtikrinti reformoms pasiryžusiems profesionalams.
Tai, kaip V. Zelenskiui pavyks susitvarkyti su „Ukroboronprom“, kritikų vadinamu valstybės korupcijos sinonimu, taps tarsi savotišku lakmuso popierėliu, atskleisiančiu, koks yra jo tikrasis pasiryžimas siekti užsibrėžtų tikslų.
Tai, dėl ko kovoja naujasis Ukrainos prezidentas ir jo šalis, nėra vien tik didžiuliai pinigai, kaip įtariama, iškeliaujantys iš „Ukroboronprom“. Skaidri gynybos pramonė atvertų duris investicijoms iš užsienio, paskatintų ekonomikos vystymąsi ir priartintų NATO integraciją. To, kad pastebimai sustiprėtų šalies karinės pajėgos, net neverta minėti, nes tai ir taip akivaizdu.
Per daugiau nei dešimtmetį trunkantį savo egzistavimą „Ukroboronprom“ sužlugdė ne vieną eksporto susitarimą, paskatino verslininkus gamybą perkelti už Ukrainos ribų ir atgrasė ne vieną potencialų partnerį iš Vakarų, sako pramonės ekspertai ir analitikai.
„Ukroboronprom“ – „labai, netgi labai rimta Ukrainos problema“, visa šalies karinė pramonė kenčia „nuo skaidrumo trūkumo ir korupcijos“, per konferenciją Vašingtone liepos 29 dieną pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Kijeve ir dabartinis „Atlantic Council“ ekspertų grupės Eurazijos centro vadovas Johnas Herbstas.
V. Zelenskio rėmėjai tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose tvirtina turintys pagrindo optimizmui.
Praėjus mėnesiui nuo gegužę vykusios inauguracijos, V. Zelenskis reformų šalininką, buvusį šalies ūkio ministrą Aivarą Abromovičių paskyrė į penkių asmenų „Ukroboronprom“ priežiūros tarybą ir patikėjo jam labai rimtą užduotį – atlikti ilgą lauktą koncerno auditą.
Tik štai sutvarkyti „Ukroboronprom“, prižiūrintį apie 130 bendrovių, kuriuose dirba per 80 tūkst. darbuotojų ir gaminantį viską nuo tankų iki lėktuvų ir raketų, nebus lengva ir prireiks labai daug laiko.
Teks kaip reikiant papurtyti ministerijas ir agentūras, prižiūrinčias nacionalinį saugumą, sako pramonės ekspertai. Jungtinių Valstijų gynybos departamentas paskyrė patarėjų, turinčių padėti Kijevui vykdyti reformas, tačiau srities ekspertai sako, kad kol kas realaus progreso dar nematyti.
„Kol kas Ukrainos gynybos ministerija neparengė jokios dėmesio vertos vystymosi strategijos, galinčios paskatinti inovacijas. O tai gyvybiškai svarbu. Jeigu to neturės, šalis ir toliau bejėgiškai stebės silpstančius savo gyvybinius pajėgumus“, – sako buvęs „Ukroboronprom“ direktoriaus pavaduotojas Denysas Hurakas, iš pareigų pasitraukęs 2018 metais.
Janukovyčiaus projektas
„Ukroboronprom“ buvo įkurtas 2010 metais tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris, vos tik pradėjęs eiti prezidento pareigas, jį suformavo konsoliduodamas valstybines karines bendroves. Be to, jis pasistengė, kad koncernas virstų tikrų tikriausiu karinių gaminių eksporto monopoliu, o tai reiškia, kad jis vienu metu buvo ir priežiūros institucija, ir svarbiausias pramonės žaidėjas.
Interesų konfliktas – kartu su itin neskaidria viešųjų pirkimų sistema – padėjo pagrindus korupcijai, per ateinančius devynerius metus apkrėtusiai visą pramonę ir užkirtusiai kelią inovacijoms, sako stebėtojai.
„Ukroboronprom“ struktūra kiek priminė Rusijos karinį konglomeratą „Rostec“ ir pakurstė įtarimų, kad V. Janukovyčius, kuris nuo valdžios buvo nuverstas 2014 metais prasidėjus Maidano protestams, siekia Ukrainos koncerną integruoti į Kremliaus kontroliuojamą bendrovę.
Abejų valstybių karybos pramonė nuo senų laikų turi glaudų ryšį, sovietinių laikų palikimą, dalis Rusijos bendrovių tiekia detales gamintojams Ukrainoje ir atvirkščiai. Didžioji dalis tokio bendradarbiavimo nutrūko, kai Maskva į V. Janukovyčiaus nušalinimą nuo valdžios sureagavo 2014 metų kovą aneksuodama Krymą ir pradėjusi kurstyti separatizmą, tą balandį prasiveržusį rytinėse Ukrainos teritorijose.
Reakcijos
Denisas Kolačiovas iš Ukrainos gynybos sektoriaus gamintojų asociacijos tarybos (lobistų grupės, atstovaujančioms privačių bendrovių interesams) tvirtina, kad V. Janukovyčius galėjo turėti slaptų kėslų, kodėl taip reikėjo po vienu skėčiu sukišti tiek daug valstybinių gynybos bendrovių.
Tai suteikė prezidento komandai didesnius įgaliojimus kontroliuoti milijardus šiame pramonės sektoriuje besisukančių grivinų, įskaitant ir gautąsias iš eksporto, sako D. Kolačiovas.
„Ukroboronprom“ už tarptautinius sandorius imdavo specialų mokestį.
Kai V. Janukovyčius buvo nuverstas, jo įpėdinis P. Porošenka pažadėjo koncerną reformuoti. Nepaisant to, jo žodžiai niekada nevirto veiksmais, pabrėžia D. Hurakas.
P. Porošenkai „stigo politinės valios“, reikalingos įgyvendinti pokyčius, nes jie būtų labai skaudžiai atsiliepę finansiniams jo bičiulių interesams, pridūrė D. Hurakas, P. Porošenko valdymo metais pats dirbęs koncerne.
„Mes praradome penkerius metus. Jeigu reformų būtume griebęsi dar 2014 metais, būtume galėję transformuoti pramonę, pasitelkę strateginių Vakarų investicijų, teigiami pokyčiai būtų pasijutę visose srityse“, – teigia jis.
„Ukroboronprom“ ir toliau pirmenybę teikia valstybinėms bendrovėms, tokiu būdu diskriminuodamas tiek vietos privatųjį verslą, tiek užsienio gamintojus bei šalies ginkluotąsias pajėgas, sako D. Kolačiovas, kurio organizacija gina maždaug 90 privačių bendrovių interesus.
Koncernas kainas importuotoms prekėms kartais padidindavo net 20 proc., tokiu būdu sudarydamas nepalankias sąlygas Ukrainai įsigyti karo metu itin būtinos technikos, teigiama 2016 metais parengtoje „Rand Corporation“ ataskaitoje.
Mokesčiai, kuriuos už eksportą tenka mokėti privačiam verslui, neretai nuo pelno nurėžia iki 50 proc. pelno, sako D. Kolačiovas.
Privačios gynybos srityje dirbančios bendrovės, smaugiamos nepamatuotų „Ukrovoeonprom“ mokesčių, lėto aptarnavimo ir prasto eksporto skatinimo, keliasi į užsienio šalis, pavyzdžiui, Lietuvą, Bulgariją ir Čekiją, palikdamos Ukrainą be darbo ir mokesčių.
„Kai kurios išmanios bendrovės, turinčios potencialą, tikrai ketina čia nutraukti veiklą ir persiregistruoti kitoje Europos Sąjungos valstybėje“, – sako Kijeve dirbantis karybos analitikas Reubenas Johnsonas.
Kartu su tais verslais iš Ukrainos traukiasi ir dauguma labiausiai patyrusių ir kompetentingų mašinų ir dizaino specialistų. Jie su savimi išsiveža vertingas žinias ir įgūdžius, taigi galime kalbėti apie vadinamąjį protų nutekėjimą.
Nauja strategija
V. Zelenskis galėtų per gana trumpą laiką įveikti didžiąją dalį šiame pramonės sektoriuje kerojančios korupcijos, jeigu tik pavyktų paskatinti inovacijų ir augimo proveržį, liberalizuoti importą bei eksportą bei priversti gynybos ministeriją vykdyti tik skaidrius viešuosius pirkimus, sako karybos analitikai.
Nepaisant to, jie nuogąstauja, kad Ukrainos karinės pramonės ateitis (pramonė gamina nemažai itin aukštos kokybės ginklų ir gamybai reikalingų komponentų) taip pat labai priklausys ir nuo gebėjimo, pašlijus santykiams su Maskva, parengti integracijos su NATO strategiją.
Ukrainos bendrovės galėtų gaminti detales NATO gynybos pramonei arba pritaikyti vakarietiškas technologijas savo ginklams, kad šie galėtų trečiose rinkose varžytis su produkcija iš Rusijos, sako „Potomac Foundation“ ekspertų grupės prezidentas Philas Karberis ir Ukrainos karinio sektoriaus ekspertas.
Toks pokytis įmanomas tik tuo atveju, jeigu „Ukroboronprom“ taps skaidriu ir atitiks Vakarų keliamus reikalavimus.
„Jeigu gamybos standartai neatitiks sąjungininkų keliamų reikalavimų, rinka pasmerkta prapulčiai. Likimo valiai palikta Ukrainos gynybos pramonė taps savo pačios šešėliu“, – konstatuoja Ph. Karberis.