Ch. Mansonas natūralia mirtimi mirė 2017 metų lapkričio 19 dieną Kerno apygardos ligoninėje. Netoliese esančiame Korkorano valstybiniame kalėjime jis atliko laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Teismas ją skyrė už devynių žmonių, tarp kurių buvo Holivudo aktorė Sharon Tate, nužudymą. Nors iš visuomenės akiračio po nuosprendžio šis asmuo ir išnyko, Ch. Mansonas visiems laikams liks 1969 metų vasaros siaubo simbolis.

„Mansono pavardė tapo savotiška blogio metafora“, – 1994 metais per interviu „Los Angeles Times“ sakė su žudiko byla dirbęs prokuroras Vincentas Bugliosi. Vienoje žudiko portretinių nuotraukų galima įžiūrėti randą svastikos, kurią jis prieš kelis dešimtmečius išsiraižė ant kaktos.

Ch. Mansonas tapo vienu iš liūdniausiai pagarsėjusių XX amžiaus nusikaltėlių. Jo suburta daugiausia jaunų žmonių sekėjų gauja nužudė septynis žmones. Kaltintojai tvirtino, kad šie nusikaltimai buvo didesnio plano pakurstyti rasinį karą dalis.

Aštuntą mėnesį besilaukianti 26 metų Sh. Tate ankstyvą 1969 metų rugpjūčio 9-osios rytą mirė nuo 16 dūrių peiliu. Aktorę nužudė Ch. Mansono kulto sekėjai, įsibrovę į jos kartu su vyru režisieriumi Romanu Polanski nuomojamus namus Los Andžele.

Keturi garsiosios poros bičiuliai, tarp kurių kavos verslo paveldėtoja Abigail Folger ir plaukų stilistas Jay Sebringas, sulaukė to paties likimo. Prieš pasprukdami, žudikai krauju ant aukų namo užrašė žodį „Kiaulė“.

Tuo metu R. Polanski dirbo Europoje. Kitą naktį Ch. Mansono kulto nariai mirtinai subadė parduotuvės savininką Leno LaBiancą ir jo žmoną Rosemary. Aukų krauju ant sienos ir šaldytuvo durų užrašė „Mirtis kiaulėms“ ir iškraipytą „The Bealtles“ dainos „Heltel Skelter“ pavadinimą „Healter Skelter“.

Nors pats Ch. Mansonas savo rankomis ir nenužudė nė vienos iš septynių aukų, jis buvo pripažintas kaltu kaip nusikaltimų sumanytojas.

Vėliau jis pripažintas kaltu nurodęs nužudyti muzikos mokytoją Gary Hinmaną, mirtinai subadytą 1969 metų liepą, ir kaskadininką Donaldą Shorty Shea, žiauriai nužudytą tų pačių metų rugpjūtį.

Ch. Mansonui dėl nužudymų teismas skyrė mirties bausmę, tačiau vėliau ji buvo sušvelninta iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos, kai Kalifornijos aukščiausiasis teismas 1972 metais mirties bausmę uždraudė.

1932 metų lapkričio 12 dieną Sinsinatyje gimęs (jo motinai tebuvo šešiolika) Ch. Mansonas, kurio tikrasis vardas Charlesas Millesas Maddoxas, didžiąją dalį savo jaunystės praleido besiblaškydamas tarp giminaičių namų ir nepilnamečių įkalinimo įstaigų.

Ch. Mansono nusikaltimai įkvėpė daugybę filmų.

Penkiasdešimtosios žudynių metinės sutampa su naujausio Quentino Tarantino darbo „Vieną kartą... Holivude“ debiutu kino teatruose.

Juostoje vaidina Bradas Pittas ir Leonardo DiCaprio, žiūrovai taip pat galės išvysti tiek Ch. Mansono, tiek Sh. Tate personažus. Filmo premjera įvyko rugsėjį Venecijos kino festivalyje.

Scottas Michaelsas, kurio ekskursinių autobusų kompanija „Dearly Departed“ siūlė kelionę „Helter Skelter“, skirtą vien Ch.Mansono nusikaltimams, 2009 metais pasakojo, kad makabriški Charleso Mansono „šeimos“ įvykdyti nužudymai beveik pasiekė kultinį statusą, rašė BNS.

„Tai buvo siaubo istorija iš tikro gyvenimo, – AFP sakė S. Michaelsas. – Joje dalyvavo protingi, jauni, žavūs žmonės – jis tiesiog turėjo visus elementus ir buvo pirmoji didelė kriminalinė byla, apsėdusi žmones“.

„Ji mirtinai išgąsdino Los Andželą. Visas miestas buvo atsidūręs ant ribos, o tada jie suprato, kad žmonės, kurie tai padarė, buvo tiesiog vaikai. Ji... šokiravo viso teismo proceso metu“, – pridūrė jis.

Laikui bėgant tų žmogžudysčių detalės savo šokiruojamų savybių toli gražu neprarado. Ch.Mansonas, kuris teismo proceso metu buvo vaizduojamas kaip nuo narkotikų išprotėjęs vienišius su tiesiog hipnotizuojančia įtikinėjimo galia, nurodė savo sekėjams žudyti atsitiktinius žmones turtingų baltųjų rajonuose ir taip išprovokuoti apokalipsinį rasių karą, kurio scenarijų buvo pavadinęs pagal „bitlų“ dainą „Helter Skelter“.

Nors Mansono „šeima“ yra atsakinga už mažiausiai devynias žmogžudystes, labiausiai žinomos septynios jų, įvykdytos Los Andžele 1969 metų rugpjūčio 9-10 dienomis.

Tarp tų septynių aukų yra aktorė, režisieriaus Romano Polanski žmona Sharon Tate, kuriai tuo metu buvo 26 metai ir kuri buvo aštuonis su puse mėnesio nėščia. Ji maldavo leisti gyventi jos negimusiam kūdikiui, bet buvo mirtinai užbadyta.

Į Sh.Tate namus Holivud Hilse įsilaužę keturi Ch.Mansono sekėjai – Charlesas „Texas“ Watsonas, Susan Atkins, Patricia Krenwinkel ir Linda Kasabian – nužudė dar keturis žmones.

Sh.Tate krauju sumirkytu rankšluosčiu S.Atkins ant paradinių namo durų iškeverzojo žodį „Kiaulė“. Kitą vakarą Ch.Mansonas ir šeši jo sekėjai įsilaužė į verslininko Leno LaBiancos namus, kur nužudė jį ir jo žmoną Rosemary.

Britų žurnalistas Ivoras Davisas, kurio knyga „Penki, pasmerkti mirčiai“ (Five to Die) perleista tų nusikaltimų metinių proga, sutinka su teiginiu, kad tos Mansono „šeimos“ įvykdytos žmogžudystės buvo ta diena, kai mirė 7-asis dešimtmetis.

„Tai buvo Haighto ir Ashbury, Vudstoko, meilės ir taikos, „apkabink savo kaimyną“, „eik į lovą su savo kaimynu“, „sanguliauk su savo kaimynu“ metas, – sakė I.Davisas. – O tada pasirodė Mansonas ir buvo „nužudyk savo kaimyną“.

„Tas siaubingas dalykas, kuris įvyko Tate namuose, nužudė ne tik visus tuos žmones – jis tikrai nužudė visą kartą, visą nuotaiką, atmosferą“, – pridūrė I.Davisas.

Buvęs Los Andželo apygardos prokuroras Vincentas Bugliosi, kuris patraukė atsakomybėn Mansono „šeimą“ ir padėjo parašyti bestselerį apie tas žmogžudystes „Helter Skelter“, sakė, kad tų nusikaltimų žiaurumas pakurstė paniką.

„Girdėjau daugelį žmonių sakant, kad prieš tas žmogžudystes mieste buvo rajonų, kuriuose žmonės tiesiogine prasme nakčiai nerakindavo durų, – žurnalui „Newsweek“ sakė V.Bugliosi. – Tai baigėsi su Tate ir LaBiancų žmogžudystėmis“.

„Tos žmogžudystės buvo taip baisiai brutalios ir barbariškos: 169 durtinės žaizdos, septynios šautinės žaizdos. Jie, regis, (aukas) rinkosi atsitiktinai, be jokio pastebimo įprasto motyvo. Tai sukėlė daug baimės visame mieste“, – pridūrė jis.

Nors policijai iš pradžių nepavyko susieti žmogžudysčių tuose dviejuose namuose, Ch.Mansonas, S.Atkins, Ch.Watsonas, P.Krenwinkel ir Leslie Van Houten galiausiai buvo nuteisti mirti.

L.Kasabian, kuri buvo Ch.Tate name, buvo pagrindinė liudytoja ir gavo neliečiamybę. Mirties bausmės buvo pakeistos kalėjimu iki gyvos galvos, kai Kalifornijoje buvo trumpam panaikinta mirties bausmė. Nuo to laiko Ch.Mansonas ir kiti jo bylos kaltinamieji ne kartą siekė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą, tačiau jo negavo.

Pasak S.Michaelso, Ch.Mansono, kaip „Amerikos pabaisos“, statusas reiškia, kad nė vienas su tais nusikaltimais susijęs asmuo tikriausiai nebus paleistas.

„Jie buvo nuteisti mirti dujų kameroje ir jiems pasisekė, kad tos bausmės buvo pakeistos, – sakė jis. – Tai buvo didesnis pasigailėjimas nei jie parodė kuriai nors iš savo aukų. Galbūt tai yra tas atvejis, kai gyvenimas turėtų reikšti gyvenimą“.