„Atrodo, tarsi visas kūnas būtų jais persmelktas“, – skundėsi moteris.
S. Tufliakova gyvena Krasnojarsko krašte esančiame Bogučianų miestelyje, esančiame maždaug už 100 km nuo teritorijų, kuriose siaučia gaisrai, išdeginę didžiulius plotus taigos ir paskleidę smogo debesis aplinkiniuose miestuose ir gyvenvietėse.
„Nėra kuo kvėpuoti, – sakė 32 metų S. Tufliakova. – Negalime nuo to pasislėpti... Vaikai ir suaugusieji nesiliauja kosėti.“
Sibire kasmet kyla didelių gaisrų, bet šią vasarą jų dūmai apgaubė kai kuriuos regiono didžiuosius miestus, įskaitant Krasnojarską, o vietos gyventojai piktinasi dėl esą nepakankamų vyriausybės veiksmų.
Pastaruoju metu tarnybos suintensyvino kovą su liepsnomis, bet išdegusios teritorijos toliau plečiasi.
Tačiau dar 295 gaisrai, išdeginę 2,4 mln. ha „atokiose arba sunkiai prieinamose teritorijose“, buvo palikti savieigai ir tėra stebimi iš kosmoso, nurodė tarnyba.
Rusijos aplinkos ministerija 2015 metais suteikė leidimą regionų valdžiai negesinti miškų gaisrų, jeigu darbų „prognozuojama kaina viršija prognozuojamą žalą“.
Dėl tvyrančio smogo Bogučianuose ir jų apylinkėse gyventojai jau kelias savaites nematė žydro dangaus. Vakarais padangė nusidažo rausva spalva. Žmonės stengiasi neiti į lauką, o automobiliams gatvėse tenka įsijungti priešrūkinius žibintus.
„Šiemet užsidarėme langus ir įjungėme oro kondicionierius“, – sakė baldus pardavinėjantis Dmitrijus Achmadyšinas.
Didžiąją vasaros dalį „nieko nebuvo daroma“ gaisrams užgesinti, tvirtino jis. Tik pastarosiomis dienomis, po vyriausybės posėdžio su premjeru Dmitrijumi Medvedevu, virš miesto pradėjo skraidyti priešgaisriniai sraigtasparniai, sakė D. Achmadyšinas.
Pasak ekspertų, dėl didelio uždūminimo aviacijai dirbti tampa nebesaugu.
Sibiro regioninės priešgaisrinės tarnybos yra per menkai finansuojamos ir gauna tik apie 10 proc. reikalingų išteklių, sakė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Russia“ miškų ekspertas Aleksejus Jarošenka.
„Greenpeace“ vertinimais, šiemet visoje Rusijoje gaisrai išdegino daugiau kaip 13 mln. ha – apytikriai Graikijai prilygstantį plotą.
Pirmadienį Rusijos prokuratūra, besispecializuojanti tirti aplinkosaugos pažeidimus, tvirtino, kad Sibiro regionai nesugeba kovoti su gaisrais dėl „biurokratijos“, taip pat kaltino „iškraipant“ duomenis apie stichijos siautėjimo mastą.
„Nevaldomas procesas“
Siaučiantys gaisrai stiprino gyventojų įsitikinimą, kad valdžia nepakankamai jais rūpinasi, juolab kai Krasnojarsko krašto gubernatorius Aleksandras Usas liepos pabaigoje pareiškė, jog gesinti degančius miškus yra „beprasmiška ir galbūt žalinga“.
Socialiniuose tinkluose buvo skelbiama nuotraukų ir vaizdo įrašų su prierašu „Sibiras dega“, kuriuose matyti dūmuose skendintys miesteliai ir miestai. Daugelis taip pat skundėsi vyriausybės neveiklumu.
Portale Change.org paskelbta peticija, reikalaujanti, kad visame Sibire būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, buvo pasirašyta daugiau kaip milijono žmonių. Atskira peticija ragina imtis priemonių, turinčių padėti laukiniams gyvūnams paveiktose teritorijose.
Miškininkystės tarnybos teigė, kad taigos gaisrus sukelia žaibai, bet aplinkos viceministras Igoris Kobzevas pirmadienį sakė, kad „dauguma gaisrų prasidėjo palei kelius“ ir buvo sukelti žmonių.
Daugelis vietos gyventojų teigė, kad kaltininkės yra miškus kertančios bendrovės, padegančios miškus, kad nuslėptų tikrąjį savo veiklos mastą.
Bugučianuose gyvenantis pensininkas Ivanas Ozornikas buvo nuvykęs net į už kelių šimtų kilometrų esantį Krasnojarską dalyvauti protesto mitinge, per kurį buvo reikalaujama gubernatoriaus A. Uso atsistatydinimo.
„Dabar jie gesina gaisrus, bet turėjo tai daryti jau seniai, kai jie buvo pakankamai maži, kad būtų galima užgesinti“, – sakė I. Ozornikas ir prisiminė Sovietų Sąjungos laikus, kai valdžia siųsdavo patruliuoti lėktuvus ir „neleisdavo kilti katastrofai“.
„Dabar procesas nevaldomas. Mūsų biudžeto pinigai leidžiami, o jokio rezultato nėra“, – skundėsi vyras.