Subyrėjus Viktoro Janukovyčiaus režimui, gimtinėje buvo paskelbta tarptautinė S. Kusiuko paieška, ir jis pabėgo į Krymą, paskui – į Maskvą. Rusijoje vyras gavo aukštą postą Maskvos OMON padalinyje ir dabar vaiko Rusijos studentus.
Bėglys pateko į „Laisvojo radijo“ vaizdo transliaciją Naujajame Arbate, kur teisėsaugos pareigūnai, nespėję išvaikyti Senuoju Arbatu žygiavusių protestuotojų, pradėjo grubiai sulaikinėti visus, pakliuvusius po ranka: tiek iš kaimyninių gatvių atėjusius protesto akcijos dalyvius, tiek paprastus praeivius. Kaip galima suprasti iš vaizdo įrašo, šiai operacijai vadovavo būtent S. Kusiukas.
Prieš dvejus metus, 2017 m. birželio mėnesį, į ieškomo pulkininko gebėjimus malšinti taikius mitingus jau buvo atkreiptas dėmesys. Tada S. Kusiukas koordinavo teisėsaugos pareigūnų veiksmus birželio 12 d. vykusios demonstracijos metu.
Viena iš pagrindinių diskusijų temų po 2017 metų birželį Aleksejaus Navalno šalininkų surengtos protesto akcijos – policijos pareigūnų elgesio žiaurumas. Vaikydami protestuotojus, jie lazdomis mušė visus, pasimaišiusius po ranka. Net Ukrainos socialinių tinklų naudotojai, paprastai gana skeptiškai nusiteikę Rusijoje vykstančių protestų atžvilgiu, pastebėjo, kad teisėsaugos pareigūnų veiksmai birželio 12 d. savo žiaurumu buvo panašūs į pirmuosius protestuotojų vaikymus Euromaidane. Tiesa, greitai nebeliko priežasties stebėtis, kai paaiškėjo, kad A. Navalno šalininkų vaikymo ir sulaikymo operacijai vadovavo buvęs Kijevo „Berkut“ vado pavaduotojas Sergejus Nikolajevičius Kusiukas.
Buvusį „Berkut“ narį, pabėgusį iš Ukrainos po Maidano aktyvistų pergalės, ne kartą pastebėjo vilkintį Rusijos teisėsaugos institucijų uniformą ankstesnių protesto akcijų Maskvoje metu. Čia nėra jokios paslapties: dar 2014 m. gegužės mėnesį Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas 10-iai buvusių „Berkut“ kovotojų, perėjusių dirbti į Rusijos policijos pajėgas, įteikė pasus, antpečius ir tarnybinius pažymėjimus. Tiesa, tuo metu S. Kusiuko vardas niekur nefigūravo. Užtat jis buvo paminėtas 2014 m. gruodžio 28 d. Ukrainos generalinės prokuratūros įsakyme nedelsiant sulaikyti asmenis, „prisidėjusius prie masinių aktyvistų žudynių Kijevo centre“.
Vaikydamas demonstrantus Tverės aikštėje, S. Kusiukas buvo nufilmuotas. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras duoda nurodymus rusiškai, nors po įvykių Maidane yra žinoma, kad jis moka ir ukrainiečių kalbą. Vienas iš policininkų į S. Kusiuką kreipiasi žodžiais „drauge pulkininke“, 2017 metais rašė „Laisvasis radijas“.
Tokį laipsnį S. Kusiukas turėjo ir eidamas „Berkut“ vado pavaduotojo pareigas.
S. Kusiukas – svarbi asmenybė Maidano istorijoje. Būtent jis, kaip pamena liudininkai, 2013 m. vadovavo pirmajam žiauriam studentų vaikymui naktį iš lapkričio 29-osios į 30-ąją, po kurio protestuotojų skaičius Kijevo Nepriklausomybės aikštėje išaugo eksponentiškai.
Pats. S. Kusiukas atmetė kaltinimus, jog davė įsakymą sumušti protestuotojus.
Štai kaip jis apibūdino tos nakties įvykius ir pateisino būtinybę panaudoti fizinę jėgą prieš taikius demonstrantus, duodamas interviu Ukrainos radijui „Vesti“ po 10 d., gruodžio viduryje:
„Aplink stelą susirinkę žmonės pradėjo į mus mėtyti įvairius daiktus. Vadovaujantis Ukrainos milicijos įstatymo 13–14 straipsniais, milicijos pareigūnas turi teisę naudoti specialiąsias priemones savigynos tikslais. Guminė lazdelė yra aktyvios gynybos įrankis, todėl nereikėjo duoti komandos pareigūnams, kad jas naudotų – kiekvienas priima sprendimą individualiai, jei jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.“
O toliau pateikiama Maidano protestuotojų versija apie tos nakties įvykius:
„Berkut“ mus užpuolė, kai taikiai sėdėjome po Nepriklausomybės paminklu. Vieni miegojo, kiti – tiesiog bendravo, ir staiga mus užpuolė. Žmonės pradėjo kelti rankas į viršų ir pasidavinėti, o jie mušė net gulinčius. Bėgančius vijosi ir daužė iki sąmonės netekimo. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip „Berkut“ pareigūnai šaukia: „Ant kelių, šunsnukiai.“ Dalį žmonių specialiai sugynė į Michailovsko aikštę, kad atlaisvintų Maidaną. Kol mus vaikė, girdėjau, kaip vienas „Berkut“ pareigūnas rėkė: „Kad nė vienas čia negrįžtumėte.“
Tai tik žymiausias epizodas iš daugelio. S. Kusiukas taip pat įtariamas surengęs provokaciją Bankovo gatvėje kitą dieną po studentų sumušimo, gruodžio 1-ąją. Remiantis viena iš versijų, jis davė įsakymus traktoriaus vairuotojui, bandžiusiam prasiveržti pro milicininkų žiedą, apsupusį Ukrainos prezidento administracijos pastatą.
2013 m. spalio mėnesį S. Kusiukas buvo užfiksuotas vaizdo įraše, padarytame netoli Kijevo miesto savivaldybės administracijos pastato. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis meta dūminį užtaisą į protestuotojus. Vėliau dūminių užtaisų naudojimu buvo apkaltinti būtent Maidano dalyviai.
Tiesą sakant, S. Kusiukas siauram žmonių ratui tapo pažįstamas dar anksčiau, beveik prieš metus iki Maidano. 2012 m. lapkričio mėnesį Ukrainos partija „Demokratų aljansas“ surengė protesto akciją naujos Kijevo metro stoties „Hipodromas“ atidarymo dieną. Atidarymo ceremonijoje turėjo dalyvauti tuometinis Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas. Protesto dalyviai iš gretimo rajono norėjo pareikalauti ministro pirmininko, kad jų namai vėl būtų prijungti prie vandentiekio ir šilumos tinklų, nuo kurių buvo atjungti dėl namus administravusių bendrovių vagysčių.
Mitinguotojus užpuolė nežinomi asmenys civiliais drabužiais, nustūmė juos nuo įėjimo į metro, kur turėjo pasirodyti N. Azarovas, ir žiauriai sumušė.
Vienam iš nukentėjusiųjų teko iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Demokratų aljanso“ aktyvistai teigė, kad „tituškos“ (beje, šis žodis ukrainiečių leksikone atsirado tik po metų) savo veiksmus koordinavo su milicija, o jiems vadovavo civiliais drabužiais apsirengęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas. Vienas iš partijos vadovų žmogaus teisių aktyvistas Andrejus Bogdanovičius nusiuntė užklausą į Kijevo milicijos valdybą ir pridėjo „tituškų“ vado nuotrauką, padarytą kitoje vietoje (joje jis įamžintas vilkintis uniformą). Gautame atsakyme asmuo buvo identifikuotas kaip S. Kusiukas.
Ar verta stebėtis, kad po protestuotojų pergalės Maidane S. Kusiukas, kurio vardas tuo metu buvo tapęs milicijos prievartos ir žiaurumo sinonimu, išvyko iš Ukrainos?
Jis išvažiavo į Krymą, kaip ir dar beveik 70 „Berkut“ narių, jei galima tikėti tuometinio Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Jarovo skaičiavimais. Kai kurie iš jų gavo Rusijos pasus (tyrėjų grupės „InformNapalm“ duomenimis, pasus buvusiems „Berkut“ kovotojams padėjo gauti Dūmos deputatas Konstantinas Zatulinas), kitiems teko tenkintis leidimu laikinai gyventi šalyje.
Kaip 2014 m. gegužės mėnesį tvirtino Genadijus Moskalis (tuo metu jis buvo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, vėliau tapo Luhansko ir Užkarpatės sričių gubernatoriumi), būtent S. Kusiukas iš Kijevo į Krymą išvežė ginklus, iš kurių „Berkut“ šaudė į protestuotojus Maidane vadinamosios „Dangiškosios šimtinės“ žūties dieną.
Nuo to laiko apie S. Kusiuką nebuvo girdėti jokių žinių, tačiau 2017 metais jį nufotografavo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė Marija Karpuchina. Nuotraukoje vyras rankose laiko raciją, o ant uniformos rankovės buvo matyti specialiojo greitojo reagavimo būrio, šiuo metu esančio vienu iš Rusijos nacionalinės gvardijos padalinių, ševronas.
Įdomu tai, kad S. Kusiukas, ko gero, yra ne vienintelis buvęs „Berkut“ narys, pastebėtas per protesto akciją, kurią 2017 metų birželį surengė A. Navalno šalininkai. Remiantis nepatvirtintais duomenimis, protestuotojus vaikė dar vienas buvęs „Berkut“ narys iš Luhansko.
2014 m. spalio mėnesį iš Ukrainos pabėgo vienas pagrindinių kaltinamųjų Maidano šaudynių byloje – vadinamosios „juodosios kuopos“ („Berkut“) vadas Dmitrijus Sadovnikas. Vyras pabėgo po teismo sprendimo pakeisti kardomąją priemonę į namų areštą. Manoma, kad D. Sadovnikas gyvena Rusijos aneksuotame Kryme.