Didėjant įtampai regione – tūkstančiai piligrimų buvo paraginti palikti regioną, į Kašmyro slėnį plūstelėjo kariai, areštuoti Kašmyro politikai, – N. Modi dešinioji ranka vidaus reikalų ministras Amita Shahas pirmadienį paskelbė apie teisinius pakeitimus, susijusius su Kašmyru.
Faktiškai, jie atsisako specialiojo statuso, pažadėto Džamu ir Kašmyro valstijai, kai ši tapo Indijos dalimi prieš septynis dešimtmečius; pagal įstatymo projektą minima teritorija būtų padalyta į dvi dalis ir tiesiogiai valdoma iš Naujojo Delio; būtų sumažinti valstijos politikų įgaliojimai priimti įstatymus ir kontroliuoti vietos policiją. Džamu ir Kašmyro valstija netektų Indijos sąjungos valstijos teisių bei privilegijų ir nuo šiol būtų sąjunginė teritorija, kurios įstatymams būtų reikalingas Naujojo Delio vyriausybės sutikimas ir leidimas.
Galimas daiktas, šiems pakeitimams nepritars Indijos Aukščiausiasis teismas. Bet jei jis juos palaimins, tokie pokyčiai iš tiesų bus beprecedenčiai. Iki šiol nei viena Indijos vyriausybė nėra rimtai ketinusi sujaukti trapią teisėtą pusiausvyrą su užslėpta naujojo Delio pretenzija į Slėnį.
Be to, galima neabejoti, kad tokie veiksmai pakurstys separatistines nuotaikas Kašmyre. Jo gyventojai jau iki šiol nesitvėrė pykčiu dėl dešimtmečius trukusios represijos ir nuolat jų gimtosiose vietovėse, kaimeliuose knibždančių kareivių. Ir dabar, jų akyse, ši vienintelė pretenzija į autonomiją bei identitetą buvo atmesta.
Kokią Kašmyro – ir Indijos – ateitį nulems tokie pokyčiai? Jeigu jie bus įgyvendinti iki galo, viena permaina bus akivaizdi. Iki šiol įsigyti žemės regione buvo leidžiama tik vietos gyventojams; dabar į Slėnį plūstelės naujakurių pulkai iš už valstijos ribų.
Ar Kašmyras galiausiai taps panašus į sunkiai suvaldomas, pusiauautonomines provincijas, ar labiau į Vakarų Krantą – su ginkluotais kolonistais, gyvenančiais griežtai saugomose kolonijose tarp daug didesnių vietinių gyventojų grupių, pažeidžiamų, be pilietinių teisių, tapusių savavališko teisingumo objektu, – šiuo metu neaišku. Tačiau tokie scenarijai yra labiausiai tikėtini.
Nei vienas iš tokių scenarijų nebūtų naudingas Indijai. Šiaip ar taip, ši šalis vis dar siekia tapti liberalia demokratija, gerbiama visame pasaulyje, bet to nebus, jei ji sukurs Kašmyre dar vieną „sindziangą“ ar dar vieną „vakarų krantą“, priskirdama vietinius gyventojus prie antrarūšių piliečių ar suvarydami į juos stovyklas. Be to, Indijos tauta ir ekonomika neturi tiek lėšų, kad nuslopintų užsitęsusius, grėsmingus sukilėlių neramumus.
Negana to, daugeliui sunkiai valdomų, neramių Indijos dalių – kuriose gyventojų skaičius mažėja, priešingai nei Indijos šiaurėje ir vakaruose, kur jis auga, – atsiras nauja dingstis baimintis tokio demografinio „vėzdo“.
Jau dabar valstijos, pasižyminčios gausia gyventojų įvairove, kuria įstatymus, kuriais siekiama neįdarbinti „pašaliečių“. „Didelio masto gyvenvietės“ perspektyva įsiutintų regioninius nacionalistus bet kurioje Indijos dalyje, – ir vargu ar Naujasis Delis pageidautų tokio rezultato.
Todėl priežastys, dėl kurių N. Modi vyriausybė ryžosi tokiems žingsniams, neturi nieko bendro su Indijos nacionaliniais interesais. Jai veikiau rūpi plėtoti giliai įsišaknijusius N. Modi partijos „Bharatiya Janata Party“ (BJP) hinduistų mažoritarizmo idealus.
Kašmyras yra vienintelė Indijos valstija, kurioje gyvena daugiausia musulmonų, ir jos valstijos autonomija erzina BJP ir jos ideologinius sekėjus, bendražygius. Izraelis – kurį jie mato ne kaip daugiatautę demokratiją, o kaip karingą religiniu požiūriu nacionalistinę valstybę, kuri žino, kaip elgtis su musulmonais, – visada buvo jų idealas.
Be to, rinkimų matematika paprasta: kai kyla įtampa tarp hinduistų ir musulmonų, BJP rinkimų rezultatai būna geresni. Šalies ekonomika akivaizdžiai patiria sunkumų, ir N. Modi, kaip ir kiti populistai–autoritarinio valdymo šalininkai, gali tikėtis pasinaudoti šia proga, siekiant tęsti ir stiprinti mažoritarinio identiteto politiką.
Tiek Kašmyro, tiek Indijos tragedija yra ta, kad greičiausiai nebus jokio pasipriešinimo šiam sprendimui. N. Modi parlamentinė dauguma per šių metų visuotinius rinkimus buvo pakankamai didelė, kad įbaugintų politinę opoziciją Naujame Delyje. Žiniasklaida tildoma arba paperkama, o nepriklausomų institucijų „sparnai“ pakirpti. Populiariausi kašmyriečių vadovai toli gražu neprilygsta idealiems lyderiams: tie, kurie nėra korumpuoti ar susikompromitavę, dažnai yra „Al–Qaeda“ remiantys islamistų fundamentalistai.
Iš užsienio spaudimo taip pat nerealu tikėtis, bent jau iš pradžių. Šiaip ar taip, Donaldui Trumpui patinka autoritarinio valdymo šalininkai labiau už liberalus demokratus. O ar kas užsistojo Sindziangą? Ne, pasaulis veikiau baikščiai pataikavo Pekinui.
Tai kodėl N. Modi turėtų nerimauti, jog kiti izoliuos Indiją, jeigu ji panašiai pasielgtų su Kašmyru?
Vieninteliai žmonės, kurie gali užprotestuoti, yra tie, kurie atpažįsta kelią, kuris smukdo Indiją žemyn – kelią, kuris prieštarauja šalies Konstitucijai, iškreipia jos sąjungos esmę ir tyčiojasi iš jos tautos. Bet tokių balsų vienas kitas, ir šiandien Indijoje jie aktyviai slopinami.
