Kinija pastaruoju metu sukėlė keleto šalių susierzinimą – JAV apkaltino Kiniją, kad ši daug žemės išteklių turinčioje jūroje dislokuoja karinius laivus, apginkluoja postus jūroje ir siunčia žvejybines valtis.
Pirmadienį ES užsienio reikalų vadovė Federica Mogherini teigė, kad blokas yra giliai susirūpinęs dėl „regione augančios įtampos“.
„Manome, kad ši įtampa, ši „militarizacija“ nėra laidi taikiai aplinkai“, – papildė F. Mogherini.
Pekinas sako, kad didžiojoje dalyje Pietų Kinijos jūros turi visišką suverenitetą. Šią nuomonę Pekinas paremia vadinamųjų devynių brūkšnių linija, kurią naudoja kaip argumentą savo tiesai įrodyti.
Pietryčių Azijos užsienio reikalų ministrų susitikime praėjusią savaitę šis Pietų Kinijos jūros klausimas užėmė daug dalyvių dėmesio, o JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino šalis atmesti Kinijos „prievartą“ jūroje.
Hanojus taip pat buvo vienas aršiausių Kinijos kritikų dėl veiklos vandens teritorijoje, kurioje driekiasi vienas kertinių pasaulio prekybos kelių.
Įtampa tarp Vietnamo ir Kinijos išaugo tada, kai Kinijos geologinių tyrimų laivas įplaukė į vandenis prie Spratlio salų, kurie priklauso Vietnamui. Hanojaus atstovai keletą kartų įsakė laivui palikti Vietnamo vandenis, bet Pekinas atsisakė pripažinti, kad Kinijos laivas yra Vietnamo vandenyse. Neaišku, ar laivas yra vis dar yra ten, Vietnamo užsienio reikalų ministras neatsakė į AFP žiniasklaidos agentūros prašymą tai pakomentuoti.
JAV, ES ir Australija pasisakė už laivybos Pietų Kinijos jūroje laisvę. Ginčytinos Pietų Kinijos jūros teritorijos priklauso ir Taivanui, Filipinams, Malaizijai ir Brunėjui.