D. Trumpas sekmadienį per „Twitter“ parašė, kad šalies žvalgybos tarnybų koordinatorius paliks postą rugpjūčio 15 dieną ir kad į šias pareigas jis paskirs Teksaso kongresmeną respublikoną Johną Ratcliffe'ą.

Šis Atstovų Rūmų narys, priklausantis Žvalgybos, Teismų ir Krašto saugumo komitetams, taps nauju pareigūnu, koordinuosiančiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir kitų JAV žvalgybos tarnybų darbą.

D. Coatsas dažnai nesutardavo su D. Trumpu ir atskleidė prokurorams, kaip buvo verčiamas prezidento viešai paneigti bet kokius ryšius tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos. Šie įtempti santykiai atspindėjo platesnius nesutarimus tarp prezidento ir vyriausybės žvalgybos agentūrų.

„Buvęs JAV prokuroras Johnas vadovaus ir sukels didybės jausmą šaliai, kurią jis myli“, – parašė D. Trumpas, taip pat padėkojęs D. Coatsui „už jo puikią tarnybą mūsų šaliai“.

Jei J. Ratcliffe'o kandidatūrai bus pritarta, D. Trumpas turės žvalgybos vadovą, kurio pažiūros labiau atitiks jo paties.

J. Ratcliffe'as dažnai reiškiasi kaip D. Trumpo gynėjas ir praeitą savaitę pateikė aštrių klausimų buvusiam specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui per Atstovų Rūmų teismų komiteto posėdį.

J. Ratcliffe'as taip pat teigia „nematąs jokių įrodymų“, kad Rusija kišdamasi į JAV rinkimus padėjo D. Trumpui juos laimėti. Be to, buvęs prokuroras pritaria prezidento teiginiui, kad teismo patvirtintas D. Trumpo rinkimų kampanijos stebėjimas tolygus šnipinėjimui, taip pat palaiko valstybės vadovo karingą politiką Irano atžvilgiu.

Rusijos numanomas kišimasis į rinkimus yra tik vienas iš klausimų, dėl kurių D. Coatsas nesutarė su D. Trumpu.

D. Coatsas pritarė JAV žvalgybos bendruomenės išvadai, kad Rusija kišosi į 2016 metų rinkimus, kuriuos laimėjo D. Trumpas, nors pats prezidentas jau ilgą laiką atsisako pripažinti tokį teiginį.

Šiaurės Korėja, grupuotė „Islamo valstybė“

Žvalgybos direktorius taip pat nepritarė D. Trumpo per Helsinkyje 2018 metų liepą vykusį viršūnių susitikimą priimtam sprendimui dvi valandas už uždarų durų derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, išskyrus vertėjus.

„Jei jis būtų paklausęs manęs, kaip tai turėjo būti surengta, bučiau pasiūlęs kitokį būdą“, – nurodė D. Coatsas.

Jis prisipažino esąs laikomas nežinomybėje kalbant apie tų derybų turinį, ir po jų praėjus trims dienoms pareiškė: „Nežinau, kas nutiko per tą susitikimą.“

D. Trumpo mėginimai priversti Pchenjano atsisakyti savo branduolinio arsenalo per derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu buvo dar vienas nesutarimų objektas.

„Tebemanome, kad Šiaurės Korėja nelinkusi atsisakyti visų savo branduolinių ginklų ir jų gamybos pajėgumų, nors ir mėgina susitarti dėl dalinės denuklearizacijos žingsnių, siekdama užsitikrinti svarbių JAV ir tarptautinės bendruomenės nuolaidų“, – anksčiau šiemet paskelbtoje ataskaitoje „Pasaulinių grėsmių įvertinimas“ nurodė D. Coatsas.

Jo teigimu, Šiaurės Korėjos lyderiai laiko branduolinę galią „gyvybiškai svarbią režimo išlikimui“.

Vis dėlto D. Trumpas laikosi nuomonės, jog Kim Jong Unas pasirengęs atsisakyti branduolinių ginklų.

Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) – nepaisant D. Trumpo priešingų pareiškimų – toli gražu nebuvo įveiktas ir išvedus JAV pajėgas galėtų lengvai atsikurti bei atnaujinti savo atakas bei propagandą.

IS „tebevadovauja tūkstančiams kovotojų Irake ir Sirijoje ir turi aštuonias atšakas – daugiau nei tuziną tinklų ir tūkstančius po visą pasaulį išsibarsčiusių šalininkų, nors ir neteko daug lyderių bei teritorijų“, pabrėžė kadenciją baigiantis žvalgybos direktorius.

Be D. Coatso, D. Trumpo administraciją paliko daug aukšto rango pareigūnų, tokių kaip gynybos sekretorius Jimas Mattisas, krašto saugumo vadovė Kirstjen Nielsen, personalo vadovas Johnas Kelly ir valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.