Prezidentas Rumenas Radevas, kuris pats yra buvęs pilotas ir oro pajėgų vadas, antradienį vetavo kontroversišką sandorį, teigdamas, kad jis yra pernelyg brangus ir kad lieka neaišku, ar Bulgarija kartu su orlaiviais užsitikrintų būtiną pilotų apmokymą ir reikalingos įrangos.
Tačiau po penktadienį įvykusio parlamento balsavimo R. Radevui dabar teks patvirtinti susitarimą.
Tai didžiausias šalies karinės įrangos įsigijimas nuo komunistinio režimo žlugimo prieš tris dešimtmečius. Planuojama, kad iki 2024 metų Bulgarijai bus pristatyti aštuoni lėktuvai.
2004 metais į NATO įstojusi Bulgarija šiuo metu naudojasi trijų dešimtmečių senumo naikintuvais MiG-29, ir tik septyni iš jų tebėra tinkami skraidyti.
Glaudžiu opozicinių socialistų sąjungininku laikomas R. Radevas asmeniškai palaikė pigesnį variantą – pavyzdžiui, švediškų naikintuvų „Gripen“ įsigijimą.
Kadangi pagal sutartį su JAV gamintoju „Lockheed Martin“ Bulgarija turės iki rugsėjo visiškai apmokėti 70 „F-16 Block“ lėktuvų pristatymą, parlamentarams teko padidinti 2019-ųjų šalies biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2,1 proc. BVP.
Teoriškai R. Radevas galėtų vetuoti šiuos pakeitimus, bet parlamentas veikiausiai atmestų ir šį valstybės vadovo sprendimą.