Stoti į kovą su nuožmiuoju Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – ne kiekvieno nosiai. Net įkalinimas gali nuskambėti kaip palaima, palyginti su galimybe būti nunuodytam nervus paralyžiuojančiomis dujomis ar radioaktyviuoju plutoniu.
Dar didesnį įspūdį daro tai, kad vienas aršiausių dabartinių Kremliaus kritikų yra rašytojas, kenčiantis nuo nepagydomos spinalinės raumenų atrofijos, dėl kurios visą gyvenimą privalės praleisti invalido vežimėlyje. A. Gorbunovas – savotiškas Rusijos Stephenas Hawkingas, tik jis ne mokslininkas, o disidentas. 27-erių metų amžiaus vyras, „Twitter“ turintis paskyrą provokuojančiu pavadinimu @StalinGulag, skirtą trolinti Kremlių, šiame socialiniame tinkle subūrė daugiau nei 1 mln. sekėjų armiją. Privačiame kanale „Telegram“ jų turi beveik pusę milijono.
2017 m. vienas didžiausių V. Putino priešininkų Aleksejus Navalnas A. Gorbunovą pavadino „svarbiausiu straipsnių politikos tema autoriumi Rusijoje“. Vyras anonimiškai rašė tinklaraštį ne vienerius metus. Savo tapatybę jis atskleidė tik gegužės mėnesį, kai Kremlius nusitaikė į jo šeimą.
Balandžio mėnesį policijos pareigūnai apsilankė jo mamos bute Machačkaloje, Kaukaze esančios Dagestano Respublikos sostinėje, kur jis gimė ir užaugo prieš išsikeldamas į Maskvą daugiau nei prieš penkerius metus. Policininkai jį apkaltino „telefoniniu terorizmu“ ir teigė, kad iš jam priklausančio mobiliojo telefono buvo skambinta ir pranešta apie neva padėtą bombą.
Ši bauginimo taktika paskatino A. Gorbunovą prabilti viešai. Vyras tikėjosi, kad visuomenės dėmesys sukliudys Kremliui bauginti jo šeimą, ir neapsiriko. Jam pateikti kaltinimai buvo paslaptingai panaikinti po pasirodymo Rusijos televizijos laidoje ir straipsnių apie jį paskelbimo pagrindiniuose šalies laikraščiuose.
Nepaisant kovo mėnesį priimtų griežtų įstatymų, kuriais remiantis valstybės pareigūnų kritika laikoma nusikaltimu, A. Gorbunovas vis dar laisvėje ir gali netrukdomas rašyti Kremliaus korupciją ir neišmanymą pašiepiančias žinutes „Twitter“. V. Putino Rusijoje gyvenantiems kritikams tai yra didelė pergalė.
A. Gorbunovas – labai smulkus ir beveik paskęsta savo moderniame invalido vežimėlyje. Kita vertus, jo balsas yra tvirtas ir stiprus, o drąsus žvilgsnis ir trockiška smaili barzdelė byloja apie maištingą dvasią.
Rusijos opozicionierių portalo „Meduza“ laisvai samdomas žurnalistas Ivanas Golunovas, kurį suėmė, sumušė ir apkaltino prekyba narkotikais, birželio viduryje buvo netikėtai išleistas į laisvę po masinių demonstracijų ir reto Kremlių palaikančių laikraščių solidarumo. Laikraščiai susivienijo, norėdami apginti I. Golunovą, ir savo pirmuosiuose puslapiuose išspausdino vienodą tekstą: „Mes visi esame Ivanas Golunovas“.
Tai buvo retas atvejis, kai teisingasis ir savo klaidų nepripažįstantis Kremlius nusileido, o Rusijos visuomenė paskutinį kartą buvo taip rimtai nusiteikusi per demonstracijas prieš V. Putiną 2012 m.
A. Gorbunovas paklaustas, ar jaučiasi saugesnis po žurnalisto paleidimo į laisvę, jis tik gūžtelėjo pečiais ir vėl susmuko savo invalido vežimėlyje. „Tai buvo mažytė pilietinės visuomenės pergalė, – nenoriai pripažino jis. – Tačiau sistema vis dar tokia pati, mentalitetas nepasikeitė“, rašoma žurnale „Politico“.
Sugniaužęs savo nedidelius kumščius, jis nurodė, kad policija suėmė šimtus žmonių ir žiauriai sumušė tuos, kurie dalyvavo demonstracijoje, surengtoje paleidus žurnalistą. Apie policijos pareigūnų žiaurumą jis rašė ir „Twitter“: „Įprasta šventė Rusijoje – policijos furgonai, policininkai, areštai.“ (Demonstracija įvyko minint Rusijos nepriklausomybės dieną – birželio 12-ąją).
A. Gorbunovas pats nedalyvavo protestuose, pašmaikštavęs, kad jo „demonstracija rengiama internetu“. Tai kuo puikiausiai suprantama, turint omeny jo silpną sveikatą ir negalią. Tačiau dar labiau stebina tai, kad vyras net nėra etatinis disidentas ar politikas, kaip daugelis V. Putino kritikų.
Jis užsidirba pragyvenimui prekiaudamas išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kriptovaliuta savo bute Maskvoje. Juo rūpinasi trys padėjėjai. (Laukdamas pokyčių rinkose, A. Gorbunovas rašo žinutes „Twitter“.)
Neblogai užsidirbti Rusijoje tik savo proto dėka – gana reta privilegija. Juk šioje šalyje daugelio gyventojų mėnesio pajamos siekia porą šimtų dolerių. Nepaisant neblogos materialinės padėties, A. Gorbunovas rizikuoja ir puola Kremlių, užuot mėgaudamasis patogiu gyvenimu su žmona ir draugais.
„Mane visuomet domino politika, o „StalinGulag“ yra tinklaraštis, ne projektas. Tiesiog rašau apie tai, kas man kelią nerimą gyvenant Rusijoje, – šypteli vyras, – jei visi tylės, niekas nepasikeis.“
1992 m. gimęs A. Gorbunovas yra tūkstantmečio kartos atstovas („Iš tų, vyresniųjų“, – juokauja jis). Kaip ir daugelis jo bendraamžių Rusijoje, vyras gerai žino, kas vyksta Niujorke ar Londone, ir teigia, kad gyvena laisvame, globalizuotame pasaulyje.
Jauni rusai piktinasi kontrastu tarp Vakarams būdingos laisvės bei dinamizmo ir V. Putino Rusijos autoritarinio sąstingio, jie trokšta pokyčių. Daugeliui drąsių demonstrantų, išėjusių į gatves remti suimto žurnalisto I. Golunovo, buvo mažiau nei 30 metų. Taip pat nenuostabu, kad hiphopas, kurio dainų tekstams būdingas atviras pyktis ir kova prieš sistemą, yra dominuojantis muzikos žanras Rusijos tūkstantmečio kartos atstovų tarpe.
„Štai kodėl Rusijos vyriausybė rengia projektą, skirtą kontroliuoti internetą, – sako A. Gorbunovas. – Aukštus postus užimantys pareigūnai supranta, kad jų propaganda neveikia žmonių, turinčių prieigą prie globalizuotos socialinės žiniasklaidos.“
Panaši motyvacija slypi ir už didžiulio entuziazmo, kurio kupinas Kremlius šloviną tokį žiaurų diktatorių kaip Josifas Stalinas. „Jie neturi ateities vizijos, todėl nori, kad žmonės ginčytųsi dėl praeities, – sako A. Gorbunovas. – Šį naratyvą lengviau kontroliuoti.“
A. Gorbunovas tikisi, kad Rusijos raida galiausiai pasuks labiau humanistiniu keliu, bus labiau gerbiamos eilinių žmonių teisės ir reikalai, o ne tik elito. Tačiau jis pripažįsta, jog tam gali prireikti mažiausiai dar vienos kartos. Net kai V. Putinas galiausiai atsistatydins 2024 m. ar vėliau, A. Gorbunovas nėra įsitikinęs, kad naujasis vadovas pakreips šalį tinkama linkme. „Visi nerimauja dėl to, kas bus po V. Putino, – sako jis. – Ir niekas net nenutuokia, ar bus geriau, ar blogiau.“
Nepaisant pesimizmo, vyras neketina išvykti iš Rusijos. Neseniai su juo susisiekė iš šalies priverstinai pasitraukęs Pavelas Durovas, kuriam priklauso populiari susirašinėjimo programėlė „Telegram“, ir pasiūlė pagalbą, jei A. Gorbunovas sugalvotų emigruoti, tačiau jis atsisakė pasiūlymo.
„Aš gimiau Rusijoje, čia gimė mano tėvai ir seneliai, – išdidžiai sako jis. – Tai mano šalis ir neketinu iš jos išvykti.“ Po trumpos pauzės jis priduria: „Išvykęs nustočiau kritikuoti Rusiją. Manau, kad nesąžininga kritikuoti šalį, kurioje negyveni.“