Dabar abiejų šalių iniciatyva Paryžiuje įvykusiame ES šalių užsienio ir vidaus reikalų ministrų susitikime ledus pavyko išjudinti. Kaip pokalbyje su JT pabėgėlių komisaru Filippo Grandi ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) vadovu António Vitorino sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, 14 Bendrijos šalių „iš principo“ pritarė vokiečių ir prancūzų pasiūlytam kompromisui, o 8 šalys: Vokietija, Prancūzija, Portugalija, Liuksemburgas, Lietuva, Kroatija ir Airija, – pažadėjo „aktyvią“ pagalbą, – antradienį pranešė Vokietijos spauda.
Kokios tos likusios šešios šalys, pritarusios tik „iš principo“, E. Macronas nenurodė. Prancūzijos vyriausybė tikisi, kad rugsėjo mėnesį drauge su „12-15 šalių“ pavyks rasti sprendimą, padėsiantį Viduržemio jūros pakrantėn atvykstančius migrantus sutikti „efektyviau ir humaniškiau“. Pastaruoju metu įsigalėjusi praktika, kai migrantus išgelbėjusiems laivams ilgai neleidžiama įplaukti į Viduržemio jūros uostus, yra nepriimtina.
Subūrus „padėti pasirengusiųjų koaliciją“, Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini nebetektų pagrindinio argumento, kuriuo jis atsisako į šalies uostus įsileisti laivus su išgelbėtais migrantais – esą, „dėl kitų valstybių atsakomybės stygiaus“.
Tačiau Italija pareiškė, kad ir toliau priešinsis numatytam „solidarumo mechanizmui“ ir „nesileis įsakinėjama“. Italija ir Malta pateikė savo planą, kuris vietoj paskirstymo mechanizmo numato migrantų kilmės šalių kaimynystėje įrengti stovyklas, kuriose būtų tikrinama emigruoti norinčiųjų tapatybė.