Ursula von der Leyen rengiasi naujam karjeros Briuselyje etapui – Europos Komisijos pirmininko pareigoms, tačiau sugrįžusiai Vokietijoje ligšiolinei gynybos ministrei greičiausiai dar teks atsakyti į konkrečius klausimus.

Vokietijos parlamento tyrimų komitetas – griežčiausias teisėkūros atstovų dispozicijoje esantis instrumentas abejonių keliantiems vyriausybės sprendimams tirti – aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis U. von der Leyen vadovaujama ministerija be išsamių svarstymų sudarė itin pelningas sutartis su išorės konsultantais, taip pat ar tie sandėriai nėra neformaliais asmeniniais ryšiais pagrįstos iniciatyvos.

Atvejį nagrinėjantys pareigūnai teigia, kad net ir tuo atveju, jei antradienį Europos Parlamento balsavimu bus patvirtinta U. von der Leyen kandidatūra į Komisijos pirmininko postą, jai teks atsakyti į jų pateiktus klausimus, rašo Berlyne dirbantis „Politico“ korespondentas Janoschas Delckeris.

„Nesvarbu, kokį darbą ateityje tektų dirbti U. von der Leyen, faktas, kad komitetas iškvies ją atsakyti į klausimus, liks nepakitęs“, – sakė Tobiasas Lindneris, Bundestago narys, opozicinės Žaliųjų partijos atstovas saugumo politikos klausimais.

„Tai, kas įvyko Gynybos ministerijoje, įvyko jos vadovavimo laikais, ir mes sieksime viską išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen ir jos vadovaujama ministerija duoti interviu šia tema atsisakė. Pernai lapkritį, kreipdamasi į Vokietijos parlamentą, politikė užsiminė apie tam tikras klaidas, padarytas samdant išorės konsultantus, taip pat pripažino, kad taip neturėjo nutikti. Visgi tokių konsultantų vaidmenį ji apgynė, sakydama, kad jie buvo būtini, norint atlikti grandiozinę ministerijos pertvarką.

Kaltę dėl problemų U. von der Leyen suvertė darbu užverstų asmenų neapdairumui, klaidoms ir norui kuo greičiau priimti sprendimus. Visgi radosi asmenų, pateikusių ir ne tokių nekaltų paaiškinimų: esą kai kuriuos konsultantus siejo ypatingi ryšiai su ministerijos darbuotojais, padėjusiais apeiti tam tikras taisykles ir gauti garantiją dėl milijonų eurų vertės sutarčių sudarymo.

Nors užuominų, kad U. von der Leyen galėjo priklausyti tam ryšių tinklui, nesigirdėjo, suaktyvėjęs naudojimasis kviestinių konsultantų paslaugomis tapo vienu esminių jos, kaip gynybos ministrės, kadencijos bruožų.

Sprendžiant iš pokalbių su tyrimo komisijos nariais, liudininkų parodymų ir konkrečių „Politico“ žinion patekusių dokumentų, per penkerių su puse metų U. von der Leyen vadovavimo Gynybos ministerijai laikotarpį išorės konsultantams pavyko padidinti savo įtaką institucijoje vykusiems darbams.

Ursula von der Leyen

„U. von der Leyen nuo pat pradžių norėjo ir buvo politiškai suinteresuota, kad išorės konsultantai įgytų įtaką“, – sakė Vokietijos parlamento narys, Kairiųjų partijos atstovas saugumo politikos klausimais Matthiasas Hohnas.

Stojusi prieš komitetą, U. von der Leyen veikiausiai turės atsakyti į klausimus apie pačios ministerijos atliktą atvejo tyrimą. Pasak socialdemokratams (SPD) atstovaujančio parlamento nario Denniso Rohde, atliekant tą tyrimą esminiai klausimai liko neužduoti, o įtarimai – neišsklaidyti.

„Visa tai, mano nuomone, tebuvo šiurkštus bandymas nukreipti dėmesį nuo netinkamų veiksmų ir apsaugoti vadovaujančius postus einančius asmenis“, – pridūrė D. Rohde.

Toliau trumpai paaiškinta, dėl ko kilo vadinamasis konsultantų skandalas („Berateraffäre“).

Skandalas

Visuomenė apie skandalą pirmąkart išgirdo 2018-ųjų rudenį, kai žiniasklaidos kanalais buvo nutekintos Vokietijos federalinių audito rūmų sudarytos ataskaitos.

Vokietijos vyriausybės pinigų srautus stebinti institucija nurodė begalę netikslumų ir taisyklių pažeidimų, įvykusių U. von der Leyen vadovaujamai Gynybos ministerijai samdant išorės konsultantus.

Remiantis keliais žiniasklaidos pranešimais, tiems konsultantams teko svarbesnis vaidmuo nei tas, kurį oficialiai nurodė ministerija. Pvz., 2015-aisiais, kaip paaiškėjo po audito, ministerija išleido ne net 100 mln. eurų išorės konsultantų paslaugoms apmokėti, tačiau oficialiai deklaruota tik 2,2 mln. Po metų patarėjams ministerija išleido net 150 mln. eurų, o deklaravo tik 2,9 mln.

Auditorių kritiką iš esmės paskatino ne tai, kad ministerija sumokėjo už išorinę ekspertizę, kurią saugumo specialistai pripažino kaip būtiną, ypač prieš diegiant naujas skaitmenines technologijas, o tai, kokiomis aplinkybėmis buvo skirtos sutartys.

Išanalizavus 56 sutartis iš 375 (tiek su konsultantais buvo sudaryta 2015–2016 m.) paaiškėjo, kad daugeliu atvejų Gynybos ministerija nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl buvo reikalingas konsultanto patarimas, o daugiau nei trečdalis sutarčių skyrimo procedūrų neatitiko įprastai galiojančių taisyklių.

Tarkim, prie projekto „Produktų gyvavimo ciklo valdymas (PLM)“ (jo tikslas – optimali krovininio orlaivio A400M duomenų analizė ir jų panaudojimas) turėję prisidėti konsultantai buvo pasamdyti pagal bendrąją IT sutartį, kurios objektas visiškai kitoks, todėl ir skyrimo procedūra skiriasi.

Kaip teigia keletas tyrimo komiteto narių, U. von der Leyen ministerija mažai tepadėjo aiškinantis painią aferą.

Tolesniu savo uždaviniu komitetas laiko pareigą išsiaiškinti, kiek U. von der Leyen žinojo apie tai, kad jai pavaldūs pareigūnai galėjo elgtis neteisėtai.