„Esame itin sunerimę dėl to, kaip vystosi (situacija) dėl INF sutarties, kuri gali liautis galiojusi 2019-ųjų rugpjūčio 2-ąją“, – pranešime sakė ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
„Ateinančios dienos yra paskutinė galimybė dialogui ir imtis reikalingų priemonių, kad išsaugotume šį svarbų Europos saugumo architektūros komponentą“, – pridūrė ji.
Tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos šiemet nusprendė laikinai nebevykdyti Šaltojo karo laikų INF sutarties, kaltindamos viena kitas pažeidžiant paktą, kuriuo buvo uždrausta viena branduolines kovines galvutes pajėgių nešti raketų klasė.
Liepos 3 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo oficialiai paskelbė apie sprendimą laikinai nebevykdyti INF sutarties.
Vašingtonas visiškai pasitrauks iš sutarties rugpjūčio 2 dieną, nebent Rusija sunaikintų prieštaringai vertinamas naujas raketų sistemas, anot JAV ir NATO, pažeidžiančias INF susitarimą, 1987 metais pasirašytą amerikiečių prezidento Ronaldo Reagano ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo.
F. Mogherini pareiškė, kad ES labai ragina Rusiją „veiksmingai spręsti nekart išreikštą rimtą susirūpinimą“ dėl jos naujų antžeminių sparnuotųjų raketų 9M729.
Rusija turėtų imtis „reikšmingų ir skaidrių veiksmų“, kad užtikrintų, jog jos ginkluotė atitinka minimą sutartį, pridūrė ES diplomatijos vadovė.
INF sutartis, uždraudusi 500–5 500 km nuotolio antžemines raketų sistemas, laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.