„Mūsų širdyse ir mintyse – aukos ir visi, kieno gyvenimai nukentėjo dėl šių tragiškų įvykių. Mūsų bendra pareiga – niekada nepamiršti Srebrenicos, vieno tamsiausių žmonijos ir dabartinės Europos istorijos momentų“, – sakoma ketvirtadienį Briuselyje paskelbtame bendrame F. Mogherini ir J. Hahno pareiškime.

„Turime padaryti galą nebaudžiamumui ir įveikti praeities palikimą“, – sakoma dokumente.

Pasak F. Mogherini ir J. Hahno, „bandymai perrašyti istoriją Bosnijoje ir Hercegovinoje ar kur kitur yra neleistini“.

„Bosnija ir Hercegovina pareiškė norą tapti Europos Sąjungos nare, todėl visų politinių šalies lyderių prioritetinis uždavinys yra aktyvus darbas dėl dialogo ir pagarbos“, – pabrėžė ES pareigūnai.

Jie pareiškė, kad ES ir toliau „remia Bosniją ir Hercegoviną kuriant visuomenę, kurioje vyrautų pliuralizmas, teisingumas ir žmogiškasis orumas“.

Tarptautinis tribunolas dėl buvusios Jugoslavijos nustatė, kad 1995 metų liepą Bosnijos serbų armija Srebrenicos anklave išžudė 7–8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų.

Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgoms išstūmus Jungtinių Tautų taikdarius iš Srebrenicos anklavo. Jos laikomos vienu tamsiausių Bosnijos pilietinio karo epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.

2003 metais atsakomybę už masinį taikių gyventojų žudymą oficialiai pripažino Bosnijos ir Hercegovinos Serbų respublikos valdžia. 2010-aisiais Serbijos parlamentas taip pat pasmerkė žudynes, bet atsisakė pripažinti jas genocidu.