„Visi žino, kad vėjo energijos gamyba yra geras dalykas, bet ar šiuo atveju kas nors pagalvoja apie paukščius? Kiek paukščių dėl to žūsta?“ – samprotavo V. Putinas sakydamas kalbą Pasaulinės gamybos ir industrializacijos viršūnių susitikime (GMIS).

Vėjo turbinos „taip dreba, kad net kirminai išlenda iš žemės!“, kalbėjo jis pramoniniame Jekaterinburgo mieste, įsikūrusiame Sverdlovsko srityje, labiausiai užterštame Rusijos regione.

„Ar žmonės patogiai ir ramiai galės gyventi planetoje su visa eile vėjo turbinų, po keliais sluoksniais saulės baterijų?“ – klausė jis. Sverdlovske veikia didžiausia pasaulyje titano gamintoja, be to, čia pagaminama daugiausia vario bei plieno produkcijos.

V. Putinas ir Rusijos vyriausybė ir anksčiau į savo darbotvarkę įtraukdavo aplinkos apsaugos argumentus. 2006 metais Gamtos išteklių ministerija pagrasino sustabdyti Sachalino suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektą, vykdomą šalies Tolimuosiuose Rytuose, – taip ji siekė apsaugoti banginius bei lašišas, dujų monopolijai „Gazprom“ dalyvaujant derybose dėl jos prisijungimo prie projekto. Vos tik bendrovė perėmė kontrolę, susitarimas kaipmat buvo pasiektas.

Visiškai neseniai V. Putinas pareiškė, kad Amerika naftą išgauna „kenksmingiausiais aplinkai būdais“. Iš čiaupo vietoj švaraus vandens imdavo tekėti „juodas lipnus skystis“, kai dalis JAV valstijų ėmė taikyti vadinamąjį frekingo metodą, sakė jis.

Iškastinio kuro gamintojai bando rasti pasaulyje vietą, kuri vis plačiau naudoja švaresnę energiją.

Saudo Arabija, kurioje glūdi dalis didžiausių pasaulyje žaliavinės naftos atsargų, siekia pastatyti saulės jėgainę už 200 mlrd. JAV dolerių. Didžiosios JAV naftos bendrovės susiduria su vis didesniu spaudimu iš aktyvistų ir investuotojų: iš jų reikalaujama kuo skubiau spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kitaip jos rizikuoja prarasti akcininkus.

Rusijoje, šalyje, kuri yra trečia didžiausia žaliavinės naftos gamintoja ir antra didžiausia dujų tiekėja, perėjimas prie švariosios energijos iki šiol buvo minimalus.

Naftos bei dujų gavyba iki šiol yra pagrindinė pramonė, sudaranti apie 40 proc. valstybinių pajamų.

Bendrovės nenoriai kuria atsinaujinančios energijos projektus, džiaugdamosi, kad jų gamybos sąnaudos yra vienos iš žemiausių pasaulyje.

Susitelkimas vien tik į dabartinius alternatyvius energijos šaltinius ir branduolinės ar angliavandenilių energijos atsisakymas būtų „efektyvus, bet nenašus sprendimas“ ir sukeltų problemų, kalbėjo V. Putinas.