Sudėtingai Rusijos priešraketinei gynybos sistemai jau šią savaitę atvykstant į Turkiją, JAV lyderio pasiūlymas apsaugoti turkus nuo sunkiausių sankcijų padeda atsigauti šalies rinkai po naujausio R. T. Erdogano pinigų politikos užsipuolimo. Be D. Trumpo įsikišimo sandoris su Maskva galėtų paskatinti nuobaudas – kai kurios iš jų, pasak amerikiečių pareigūnų, neabejotinai sužlugdytų Turkijos ekonomiką.
Kilus abejonių dėl centrinio banko pasiryžimo saugoti šalies turtą, šį mėnesį lira buvo trumpam išstumta iš sėkmingiausių pasaulio valiutų viršūnės. Valiuta ėmė kilti po to, kai D. Trumpas birželio 20 d. Japonijoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime pareiškė, kad ketina iš naujo apsvarstyti savo grasinimus sankcionuoti Amerikos NATO sąjungininkę.
Šiuo metu „prognozuojamos nežymios sankcijos, arba išvis jokių, daugiausia remiantis pareiškimais po G-20 susitikimo“, – teigė Paulas McNamara, „GAM UK“ pinigų valdytojas, kuris padeda prižiūrėti 9,4 mlrd. dolerių vertės turtą ir turi nedidelę Turkijos obligacijų ir liros persvarą. Tačiau „nebėra tikslinga tikėtis geriausio. Jiems lemta išplėšti pralaimėjimą iš pergalės nasrų.“
Laukti, kol atvyks rusiškos raketos, liko jau nebeilgai, bet tai, kas vyks toliau, didžiąja dalimi priklausys nuo D. Trumpo, kuris turi teisę rinktis iš viso sąrašo priemonių pagal „Kovos su Amerikos priešais per sankcijas“ aktą. JAV baiminasi, kad Turkijos atsigręžimas į Maskvą leistų Rusijai rinkti svarbią žvalgybinę informaciją, kuri susilpnintų NATO ir pakenktų amerikietiškam naikintuvui F-35.
Vis dar lieka neaišku, ar tai būtų Rusijos karinės įrangos pristatymas, ar jos aktyvavimas. R. T. Erdoganas deda visas viltis į tiesioginį JAV prezidento lobizmą, tikėdamasis, kad jų asmeninis ryšys apsaugos Turkiją nuo blogiausio.
Laukia susidūrimas?
Panašiai kaip ir per praėjusiais metais vykusias rietenas dėl sulaikyto JAV pastoriaus, kai Turkijos valiuta nusmuko beveik trečdaliu, o bankų vertinimai nukrito iki mažiau nei pusės jų buhalterinės vertės, investuotojus kankina nerimas dėl galimo konflikto.
Nors šalies turtas yra didelio pajamingumo, dar vienas nuobodų raundas galėtų sutrukdyti atsigauti trapiai Turkijos ekonomikai, o finansinės sankcijos turėtų įtakos skolų pardavimui ar sandoriams su JAV institucijomis.
„Turime pamatyti, koks bus tikrasis sankcijų mastas, kad galėtume prognozuoti kainas, jei tai atsitiks“, – elektroniniame laiške teigė Ogeday'jus Topcularas ir Mete'as Sarperis, „RAM Capital“ fondų valdytojai.
Ekonominis buferis
Pasak fondų valdytojų, šis susikirtimas išskirtinis tuo, kad Turkijos ekonomika jau patyrė didelio masto pertvarką, apribojant dar vieno nuosmukio galimybę. Pirmoji Turkijos recesija per dešimtmetį sumažino einamosios sąskaitos deficitą, artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų smarkiai sulėtėti, o centrinis bankas ruošiasi lengvesniam ciklui.
„Savo pinigus investuojame pagal tai, kaip sekasi ekonomikai, – pabrėžė „Union Investment Privatfonds Gmbh.“ portfelio valdytoja Ekaterina Iljučenko. – Nemanau, kad Turkija bus atkirsta nuo finansų rinkų. Daugybė investuotojų šioms problemoms skiria per daug dėmesio, tačiau galiausiai visada grįžtama prie ekonomikos pagrindų.“
