Pergalei pažymėti skirtas paminklas – sniego baltumo varpinė su ant jos viršūnės iškilusia paauksuota Dievo Motinos figūra Prochorovkos mūšio lauke – „iš tikrųjų turėtų būti nedelsiant nugriautas“, tvirtina straipsnio autorius Svenas Felixas Kellerhoffas.
„Juk pastarųjų tyrimų, paremtų neabejotinai tikromis nuotraukomis, rezultatai patvirtina: prie Prochorovkos nebuvo nei sovietų pergalės, nei apskritai galingo tankų mūšio. Iš tiesų lauke į vakarus nuo tos vietos, kur šiandien stovi paminklas, daugiau nei 200 29-ojo sovietų tankų korpuso tankų nesąmoningai įvykdė kamikadzių stiliaus puolimą“, – teigiama straipsnyje.
Apie tai jau ne kartą kalbėjo vokiečių karo istorikas Karlas-Heinzas Frieseris, o dabar jo versiją, išsklaidančią mitą apie Prochorovkos mūšį, patvirtino ir jo kolega iš Didžiosios Britanijos Benas Wheatley, kuris JAV Nacionaliniame Melilendo valstijos College Park archyve rado keletą Vokietijos žvalgybos nuotraukų iš rytų fronto, „kurios visiškai aiškiai įrodo katastrofišką Raudonosios armijos pralaimėjimą prie Prochorovkos“, – rašoma leidinyje.
„Pasak ilgą laiką gyvavusių mūšio prie Prochorovkos versijų, 1943-ųjų liepos 12 dieną, pirmadienį, vokiečiams vykdant puolamąją operaciją kodiniu pavadinimu „Citadelė“, mūšyje tarsi dvejos kavalerijos pajėgos susidūrė 850 sovietų ir 800 vokiečių tankų. Be to, sovietinės propagandos duomenimis, neva buvo sunaikinta 400 Vermachto kovos mašinų“, – pasakoja S. F. Kellerhoffas.
„Iš tiesų prieš 672 sovietų tankus kovėsi 186 vokiečių kovos mašinos. Tos dienos vakarą Raudonosios armijos nuostoliai buvo 235 tankai, Vermachto – penki tankai, ir visa tai – keliuose kvadratiniuose kilometruose“, – rašoma leidinyje.
„Pagrindine kovos vieta tapo laukas, išsidėstęs tiesiai į vakarus nuo 252,2 aukštumos. 1943 metų liepos 12 dienos rytą sovietų tankai tarsi plieno lavina nušliuožė nuo šlaito, esančio 252,2 altitudėje, ir susidūrė su 4,5 metro gylio grioviu. Dirbtinė kliūtis buvo pastebėta generolo leitenanto Pavelo Rotmistrovo žemėlapiuose, tačiau akivaizdu, kad jis šią kliūtį ignoravo. Kaip bebūtų, jo tankai susigrūdo priešais siaurą tiltą ir tapo idealiu taikiniu kitoje griovio pusėje išsidėsčiusiems dviem SS 2-ojo tankų korpuso batalionams“, – rašo leidinys.
„Tai buvo pragaras, kurį sudarė ugnis, dūmai, degantys Т-34, žuvusieji ir sužeistieji“, – rašė mūšyje dalyvavęs Rudolfas von Ribentropas, Vokietijos užsienio reikalų ministro sūnus. Keturi Michaelio Wittmanno vadovaujami sunkūs tankai „Tiger“ sunaikino iki 55 tankų. „Po kovos laukas į rytus nuo griovio atrodė tarsi tankų kapinės“, – rašoma straipsnyje.
„Žinoma, vokiečių generolai nepatikėjo savo pačių fronto linijos karių pranešimais apie sėkmę – dėl šios priežasties po kovos jie į mūšio apylinkes pasiuntė žvalgybinius lėktuvus. Jų 1943-ųjų liepos 14-ąją ir 16-ąją, taip pat ir rugpjūčio pradžioje padarytas nuotraukas dabar atrado ir išanalizavo B. Wheatley“, – tęsiama straipsnyje.
„Jose vien tarp prieštankinio griovio ir 252,2 altitudės matyti daugiau nei šimtas sudaužytų vidutinių Т-34 ir lengvų Т-70 tankų, taip pat sovietų 29-ojo tankų korpuso puolamieji ginklai. Kiek toliau, į šiaurės vakarus nutolusiame plote, B. Wheatley atpažino 55 M. Wittmanno „Tiger“ sunaikintus sovietų tankus: 32 Т-34, 12 Т-70 tankų ir 11 Didžiosios Britanijos tiekiamų tankų „Churchill“, – praneša „Die Welt“.
K.-H. Frieseris, kurį cituoja leidinys „Die Welt“, mano, kad Sovietų Sąjunga mūšį prie Prochorovkos pralaimėjo.
Kaip rašo BBC rusų tarnyba, jis nėra vienintelis istorikas, šį mūšį laikantis Raudonosios armijos pralaimėjimu.
„Mūšyje prie Prochorovkos sovietų pajėgos patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Tačiau jų vadovybė kovos rezultatą pateikė kaip pergalę ir apie tai pranešė Maskvai. Turint omenyje galutinę Raudonosios armijos pergalę Kursko mūšyje, vėliau visa tai atrodė pakankamai įtikinama“, – istoriko Matthiaso Uhlio žodžius cituoja „Deutsche Welle“.
Nors ir pralaimėta, Prochorovkos kova visgi tėra atskiras Kursko mūšio epizodas, o šį mūšį Vokietija galiausiai pralaimėjo.
Be to, šis epizodas yra logiška to, kaip klostėsi situacija, tąsa, o jo pasekmės paveikė Kursko mūšio rezultatą.
„Prochorovka susiaurino vokiečių galimybes atlikti kokias nors galimybes pietuose (Kursko apylinkėse). Galimybių kažką padaryti pietuose, atsižvelgiant į nuo pat pirmosios (operacijos „Citadelė“) dienos (pietinėje dalyje pajėgoms vadovavusio) Ericho von Mansteino patirtus nuostolius, nebuvo“, – sako Antrojo pasaulinio karo ekspertas Aleksejus Isajevas.