Bet praėjusios savaitės sunkių derybų maratonas parodė, kad Prancūzijos prezidento teiginiuose būta tiesos grūdo ir kad, siekdamas savo interesų, jis randa subtilesnių priemonių nei tiesiog stumti į pagrindines pozicijas savo tautiečius.
Ursulos von der Leyen pasą galbūt išdavė Berlynas, bet jos požiūris į Europos Sąjungą būtų galėjęs susiformuoti Paryžiuje. E. Macronas pasiūlė 60-ies metų Vokietijos gynybos ministrę kanclerei Angelai Merkel, likus kelioms savaitėms iki ES šalių lyderių susitikimo, per kurį jie turėjo apsispręsti dėl naujojo Komisijos vadovo, teigia vienas aukšto rango Prancūzijos pareigūnas.
Angelos Merkel situacija šalies viduje neleido jai remti U. von der Leyen, nors ji asmeniškai gerai vertino jos kandidatūrą – anksčiau ši politikė buvo svarstoma kaip galima kandidatė į NATO generalinio sekretoriaus ar ES Vadovų Tarybos pirmininko postus.
Tad kai oficialus Vokietijos raginimas įsiūlyti olandų socialistą Fransą Timmermansą praėjusį pirmadienį susvyravo, E. Macronas atgaivino idėją.
Griežta, aiškią viziją turinti reformistė
A.Merkel turėjo svarbų pretekstą išreikšti savo tylų pritarimą, nors įvykiams pakrypus neįprasta linkme, Vokietijos lyderė susilaikė nuo balsavimo už Vokietijos atstovo paskyrimą EK pirmininku – pirmojo per pusę amžiaus, – nes jos koalicijos partneriai atsisakė patvirtinti kandidatą.
Jeigu U. von der Leyen kandidatūrą vėliau šių metų liepą patvirtins ES parlamentas, buvusi gydytoja taps E.Macrono integruotos Europos Sąjungos su kontroliuojamais nacionaliniais interesais idėjos įkūnijimu.
Ji gimė Briuselyje – antros kartos eurokratė, – tobulai kalba prancūziškai ir jau daugelį metų žinoma kaip gilesnės ES integracijos šalininkė.
Galbūt ji mažiau pažįstama rinkėjams už Vokietijos ribų, bet E. Macronas pažįsta ją jau seniai. Anot abiejų politikų pažįstamų, Prancūzijos lyderis joje įžvelgia dalelytę savęs: griežta, aiškią viziją turinti reformistė.
„Sąjungos DNR“
„Matau jos gebėjimus tinkamai priimti sprendimus, vengiant tarnauti kieno nors konkrečiai interesams, – kalbėjo apie U. Von der Leyen E. Macronas. – Ji pasižymi giliu supratimu apie Europos kultūrą, ji yra gimusi Briuselyje, yra Briuselio valdininko dukra, tad galima būtų sakyti, ji turi savo kraujyje Sąjungos DNR“.
Tarp jos tiesioginių prioritetų turbūt galima būtų vardinti tokius siekius kaip naujausių skaitmeninių technologijų skatinimas ir Europos ekonomikos atvėrimas dirbtiniam intelektui, - tiek viena, tiek kita yra artima E. Macrono širdžiai. Tačiau archyvinė medžiaga rodo daug gilesnę bendrą viziją.
Per patį euro zonos krizės pakilimą 2011 metais daugelis vokiečių buvo pasiruošę išstumti Graikiją iš euro zonos. Tuo tarpu U. von der Leyen ragino įgyvendinti „Jungtinių Europos valstybių“ idėją, užbaigiant pinigų sąjungos pradėtą procesą.
Federalinės supervalstybės idėja šiais „Brexit“ ir populizmo laikais yra tabu. Bet nusivylimas sistema, kur dvidešimt aštuonios valstybės turi de facto suteikiamą veto teisę, buvo kaip niekad akivaizdus Komisijos pirmininko rinkimų laikotarpiu.
Tad visapusiškos politinės integracijos idėja vis dar sklando, tyliai glūdi nejudinama tarp E. Macrono planų, tokių kaip Europos mokesčių sistema ir Europos kariuomenė.
Kyla klausimas, ar U. von der Leyen turi pakankamą politinį svorį įgyvendinti šį projektą dabar, kai Italija bando priešintis bloko finansinėms taisyklėms, o populistai rytiniame Europos regione nepaiso įsipareigojimų ginti teismų nepriklausomumą.
Kiek anksčiau dirbdama Šeimos ir Darbo ministerijose, ji darė spaudimą konservatoriams siekdama pagerinti dienos priežiūros ir tėvystės atostogų paslaugas, rėmė pensijų didinimo ir lyčių kvotų pasiūlymus.
Kariuomenės didinimas, parengtis
Gynybos ministerijoje ji pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų skatino kariuomenės plėtrą, tačiau susidūrė su tokiais klausimais kaip Vokietijos karinių pajėgų parengtis, stringantys pirkimų projektai ir išorinių konsultantų vyravimas. Jos planai pasiekti, kad kariuomenė taptų geru darbdaviu, sukuriant vaikų darželius ir darbo vietas, įskaitant darbą ne visą darbo dieną, karininkams, buvo nurašyti kaip netinkami.
„U. von der Leyen nieko nenutuokia apie kariuomenę, – 2014 metais kalbėjo generalinis inspektorius Haraldas Kujatas, kai ji pasiūlė sukurti svetingesnę aplinką kareivinėse.
„Pirmiausia kareiviams reikalinga padori įranga“, – sakė jis interviu „Forbes“ žurnalui.
U. von der Leyen laikėsi tvirtai įsikibusi savo darbo, tačiau jos žvaigždė ėmė gesti. Kai A. Merkel praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš krikščionių demokratų partijos vadovės posto, ji liko „lenktynių“ nuošalyje.
Jos politinis atgimimas prasidėjo praėjusios savaitės pirmadienį, kai E. Macronas galiausiai ištrynė F. Timmermano pavardę nuo lentos, kuria naudojosi per derybas. „Von der Leyen“ – turbūt šią pavardę jis troško įrašyti lentoje nuo pat pradžių.
