Nuo 2014 m. Ukrainos kariai rytuose esančiame Donbaso regione kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Kruvinasis konfliktas toliau daro žalą civiliams.

Trečiadienį paskelbtame naujame pareiškime UNICEF teigė, kad vien šiais metais dėl susirėmimų buvo sutrikdytas arba visiškai sustabdytas vandens tiekimas 3,2 mln. gyventojų. Vaikų fondo teigimu, dalis prie į ginčytiną teritoriją patenkančio Donecko miesto gyvenančių žmonių neturi tekančio vandens ir elektros energijos ištisus mėnesius ar net metus.

Šiais metais kovotojai apgadino vandens ir sanitarinę infrastruktūrą beveik 60 kartų ir padidino užkrečiamųjų ligų riziką regione, kur skiepijimo programos įgyvendinamos lėtai. Kovo mėnesį paskelbtoje UNICEF ataskaitoje rašoma, kad 2018 m. rytinėje Ukrainos dalyje vandens tiekimas buvo sutrikęs 89 kartus.

UNICEF nurodė, kad susirėmimai taip pat apriboja galimybę atlikti būtiną remontą. Nuo konflikto pradžios buvo sužeista dešimtys vandens tiekimo infrastruktūros darbuotojų.

„Kai prieiga prie vandens yra užkertama arba apribojama, vaikai ir jų šeimos nariai neretai neturi kito pasirinkimo ir naudoja užterštą vandenį bei gyvena pavojų sveikatai keliančiomis sanitarinėms sąlygomis, – trečiadienį sakė UNICEF atstovybės Ukrainoje vadovo pavaduotoja Laura Bill. – Tai itin pavojinga esant aukštai oro temperatūrai, pavyzdžiui, neseniai užklupusios karščio bangos metu.“

„Balandžio mėnesį sutrikus vandens tiekimui, vos po kelių dienų kilo gastroenterito protrūkis“, – pasakojo ji.

„Net vienas incidentas, kurio metu apgadinamas vandentiekis, gali sutrikdyti vandens tiekimą visame regione, – CNN sakė Sebastienas Truffaut, UNICEF vandens ir sanitarijos programos Ukrainoje vadovas. – Mums tai kelia didelį susirūpinimą, nes jei kovotojai apgadins vieną iš pagrindinių vandentiekių, vandens tiekimas gali nutrūkti 300 000–500 000 žmonių.“

Ukrainos karys netoli fronto linijos su apsišaukėliška Donecko liaudies respublika
Foto: Sipa / Scanpix

UNICEF teigimu, birželio 29 d. sprogusių artilerijos sviedinių šrapnelis pažeidė vandentiekio vamzdžius netoli Gorlovkos miesto, palei Doneco–Donbaso kanalą, kuriuo vanduo tiekiamas daugiau nei 3 mln. abiejose konfliktuojančiose teritorijose gyvenančių žmonių. Kito incidento metu vandens siurblinės, esančios netoli miesto Vasylivka, darbuotojai turėjo bėgti į slėptuvę, kad išvengtų artilerijos sviedinių.

Neigiamas poveikis vaikams

Remiantis anksčiau šiais metais UNICEF paskelbtais duomenimis, paremtais mirštamumu 16 šalių, kuriose ilgai tęsiasi kariniai konfliktai, jaunesni nei 15 metų amžiaus vaikai, gyvenantys ilgai trunkančių karinių konfliktų zonose, turi maždaug tris kartus didesnę tikimybę mirti nuo ligų, atsirandančių neturint prieigos prie švaraus vandens bei tinkamų sanitarinių ir higienos priemonių, nei nuo tiesioginių kovinių veiksmų.

Tos 16 šalių yra: Afganistanas, Burkina Fasas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija, Irakas, Libija, Malis, Mianmaras, Somalis, Pietų Sudanas, Sudanas, Sirija ir Jemenas.

Vadovaujantis naujausiais UNICEF skaičiavimais, Ukrainoje daugiau nei 54 000 vaikų gyvena vyriausybės kontroliuojamoje pusėje, kurią nuo tiesioginių susirėmimų tarp konfliktuojančių pusių zonos skiria vos 15 kilometrų atstumas.

Kaip rašoma UNICEF kovo mėnesį paskelbtoje ataskaitoje, be ribotos prieigos prie švaraus vandens, šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams pavojų taip pat kelia kasdien įvykstantys daugkartiniai ugnies nutraukimo susitarimo pažeidimai, nesprogusios minos, ribota prieiga prie sveikatos priežiūros, švietimo ir transporto paslaugų arba tokių paslaugų trūkumas, seksualinis išnaudojimas, nepriežiūra namuose ir didėjantis skurdas.

Minėtieji pavojai toliau kelia grėsmę vaikų, gyvenančių konflikto zonose, fizinei ir psichologinei gerovei.

Kovoms galo nematyti

Prasidėjus penktiesiems konflikto metams, galimybės sudaryti taikos sutartį kol kas nėra. Normandijos formato derybos tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos nedavė apčiuopiamų rezultatų.

Krizė prasidėjo, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius nutraukė derybas dėl prekybos su Europos Sąjunga ir ėmė pataikauti Rusijai. Po tokio sprendimo dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves. Įtampa pasiekė apogėjų, kai Kijevo Maidano (Nepriklausomybės) aikštėje per susirėmimus su policija žuvo dešimtys žmonių.

Per kelias ateinančias savaites Rusija nusiuntė karines pajėgas į Krymą ir galiausiai aneksavo pusiasalį prie Juodosios jūros po referendumo, kurį Ukraina ir Vakarai vadina neteisėtu.

Netrukus Ukrainos vyriausybei pavaldžios pajėgos buvo nusiųstos į rytinę Ukrainos dalį kovoti su Rusijos remiamais sukilėliais, kurie užiminėjo tame regione esančius vyriausybinius pastatus ir miestelius.

Remiantis Jungtinių Tautų informacija, nuo konflikto pradžios žuvo beveik 13 000 žmonių.

Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žada nenusileisti galingajam kaimynui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. V. Zelenskis, buvęs aktorius ir komikas, neturintis patirties politikoje, buvo išrinktas šalies vadovu, nes rinkėjai labai nusivylė vešinčia korupcija, silpnėjančia ekonomika ir buvusio prezidento Petro Porošenkos valdymu.

Be krizės Ukrainoje, V. Zelenskiui teks susidoroti ir su šiais iššūkiais. Kaip jam seksis, parodys laikas.