Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.
„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.
Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).
Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku.
Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.
„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.
Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.
„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.
Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.
„Spiegel Online“: socialdemokratai ir žalieji Europos Parlamente – prieš U. von der Leyen paskyrimą
Socialdemokratų ir žaliųjų frakcijų atstovai Europos Parlamente gali užblokuoti Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen paskyrimą Europos Komisijos vadove. Tai penktadienį rašo Vokietijos leidinys „Spiegel Online“.
„Vokietijos socialdemokratų partija atmes U. von der Leyen kandidatūrą“, - pareiškė žurnalistams šios politinės jėgos atstovas Jensas Geieris.
Anot jo, skeptiškai nusiteikę ir Vokietijos socialdemokratų kolegos iš Didžiosios Britanijos, Austrijos, Prancūzijos bei Beniliukso šalių.
Neketina remti VFR gynybos ministerijos vadovės ir žalieji. „Mūsų frakcijos parama jai man atrodo mažai tikėtina“, - pareiškė leidiniui Vokietijos žaliųjų atstovas Europos Parlamente Svenas Giegoldas.
ES lyderiai liepos 1-2 dienomis vykusiame viršūnių susitikime nusprendė siūlyti U. von der Leyen į EK vadovo postą.
Ketvirtadienį susitiko su Junckeriu
Europos lyderių naujai išrinkta Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pirmą kartą po jos nominavimo į šį postą atvyko į Briuselį, aukšto rango pareigūnams siekiant užsitikrinti Europos Parlamento paramą šiai kandidatei.
Dabartinė Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen susitiko su darbą baigiančiu Komisijos vadovu J.-C. Junckeriu praėjus dienai po to, kai pažadėjo per porą savaičių pristatyti savo „Europos penkerių metų viziją“.
J.-C. Junckeris ir U. von der Leyen, susitikę EK būstinėje Briuselyje, šiltai apsikabino priešais kameras, tačiau apsiėjo be pasisakymų.
Po šių derybų U. von der Leyen socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atvyko ieškoti „protingų patarimų“, ruošdama ES planą artėjantiems penkeriems metams.
„Maro prioritetai bus ieškoti protingų patarimų, klausyti visų parlamentinių grupių ir kartu paruošti geriausią planą Europos ateičiai“, – parašė U. von der Leyen, praėjus dienai po susitikimo su EP nariais Strasbūre.
Po šilto susitikimo su J.-C. Junckeriu EK būstinėje poliglotė U. von der Leyen – pirmoji moteris, kuriai siūlomas EK vadovo postas – tą pačią žinutę parašė anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Darbą baigiantis Komisijos vadovas, kuriam per penkerių metų kadenciją teko didžiausi kada nors ES sukrėtę įvykiai – migrantų ir „Brexit“ krizės – po susitikimo su vokiete tviteryje parašė, kad „džiaugiasi“ galėjęs su ja susitikti.
„Kaip tikri europiečiai vienodai mąstome, kai kalbama apie ES interesus“, – parašė jis.
J.-C. Junckerio atstovas Margaritis Schinas sakė, kad tai buvo „draugiškas daug metų vienas kitą pažįstančių dviejų tikrų europiečių susitikimas“.
Dėl U. von der Leyen paskyrimo Europos Parlamentas balsuos liepos viduryje. Europos Komisijos vairą ji turėtų perimti lapkričio 1-ąją – kitą dieną po dabar numatyto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Tai reiškia, kad jau pirmą darbo dieną ji gali susidurti su chaotiško Britanijos išstojimo be „Brexit“ sutarties sunkumais.
Jos laukia ir kiti iššūkiai, įskaitant rusenančius nesutarimus dėl prekybos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Irano branduolinio susitarimo krizę, vis labiau besireiškiančių Rusijos ir Kinijos keliami iššūkiai, nekalbant apie bandymą išjudinti vangų Europos ekonomikos augimą.
Tačiau kol kas jai reikia Europos Parlamento patvirtinimo, kuris dar nėra visiškai užtikrintas.
Kerų ataka
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kreipėsi į Europos Parlamento narius Strasbūre, ragindamas juos susivienyti ir palaikyti U. von der Leyen.
„Turime gerbti vieni kitus ir bendradarbiauti, nes tik taip galime įgyti pasitikėjimą ir keisti Europą į gera“, – kalbėjo D. Tuskas šią savaitę Prancūzijoje, Strasbūre, posėdžiaujančiame parlamente.
U.von der Leyen kandidatūrą iškėlusioms ES viršūnių deryboms vadovavęs D. Tuskas su ja atskirai susitiks ketvirtadienio popietę.
Pastaruosius 14 metų gynybos ministre dirbusi 60 metų U. von der Leyen nusprendė nešvaistyti laiko ir trečiadienio popietę, nepraėjus nė parai, kai buvo pasiūlyta kandidate vadovauti Europos Komisijai, atvyko į Strasbūrą derybų su Europos liaudies partijos (EPP) frakcija.
Po gegužę vykusių Europos Parlamento rinkimų ilgai ES politikoje dominavusi EPP frakcija susilpnėjo, bet išlieka didžiausia jėga parlamente. Tačiau U. von der Leyen dar reikės ir kitų grupių, tokių kaip socialistai ir liberalai, paramos.
Po itin gero aplinkosaugininkų partijų pasirodymo rinkimuose D. Tuskas paragino žaliųjų bloką aktyviai dalyvauti skyrimo procese.
„Esu įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su žaliaisiais ir jų dalyvavimas sprendimus priimančiose ES institucijose bus naudingas ne tik valdančiajai koalicijai, bet ir Europai apskritai“, – kalbėjo D. Tuskas.
