Karščio bangos Indiją paprastai užplūsta nuo kovo iki liepos ir nuslūgsta pasirodžius musoninėms liūtims. Tačiau pastaraisiais metais šie karščio antplūdžiai tapo intensyvesni, dažnesni ir ilgesni.
Indija yra tarp šalių, kurias, kaip manoma, skaudžiausiai paveiks klimato krizė, teigia Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).
Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai teigia, kad net tuo atveju, jei pasauliui pavyks sumažinti anglies dvideginio emisijas ir apriboti numatomą vidutinės temperatūros kilimą, kai kuriose Indijos dalyse taps taip karšta, jog teks išmėginti žmogaus išgyvenimo ribas.
„Panašu, kad ateityje karščio bangos taps aršesnės net ir tuo atveju, jei pavyks žymiai sušvelninti klimato kaitą, o jei to padaryti nepavyks, karščio bangos taps gerokai smarkesnės“, – aiškina MIT hidrologijos ir klimatologijos profesorius Elfatihas Eltahiras.
Kai užplūsta karštis
Apie tai, kad užplūdo karščio banga, Indijos vyriausybė skelbia tuomet, kai vietovėje temperatūra mažiausiai dvi dienas bent 4,5 laipsnio viršija normalią. Karščio banga tampa smarki, kai temperatūra mažiausiai dvi dienas būna 6,5 laipsnio didesnė nei įprasta.
Tad karščio bangos slenkstis visoje šalyje yra skirtingas: sostinėje Naujajame Delyje karščio banga skelbiama tada, kai dvi dienas iš eilės temperatūra pasiekia mažiausiai 45 laipsnius.
Praėjusiais metais visoje Indijoje paskelbti 484 karščio bangų atvejai. 2010-aisiais jų buvo tik 21. Per šį laikotarpį mirė daugiau nei penki tūkstančiai žmonių. Šių metų duomenys atokvėpio taip pat nežada.
Birželį Delyje temperatūra pasiekė 48 laipsnius – tai aukščiausias visų laikų šio mėnesio rekordas. Į vakarus nuo sostinės Radžastano valstijoje esančiame Churu mieste beveik pasiektas šalies karščio rekordas – 50,6 laipsnio.
Vargingiausioje Indijos valstijoje Bihare po to, kai nuo smarkaus karščio mirė daugiau nei šimtas žmonių, penkioms dienoms uždarytos visos mokyklos, koledžai ir mokymosi centrai. Po šių uždarymų sekė perspėjimai karščiausiu dienos metu likti namuose. Tačiau toks nurodymas yra neįgyvendinamas žmonėms, kuriems reikia dirbti lauke, kad galėtų užsidirbti pinigų. Sinoptikai mano, kad bus tik blogiau.
„Iš esmės panašu, kad karščio bangos ateityje apims visą Indiją“, – sako AK Sahai ir Sushmita Joseph iš Indijos tropinės meteorologijos instituto Punėje.
Išgyvenimo galimybė
Indijos situacija nėra unikali. Daugelis pasaulio vietų šiemet jau susidūrė su karščio bangomis, įskaitant vietoves Ispanijoje, Kinijoje, Nepale ir Zimbabvėje.
Kad ištirtų ateities karščio bangų pietinėje Azijoje išgyvenimo klausimą, MIT mokslininkai apžvelgė du IPPC pristatytus ateities scenarijus: pirmasis numato, jog vidutinė paviršiaus temperatūra iki šimtmečio pabaigos pakils 4,5 laipsnio. Antrasis scenarijus – optimistiškesnis: jis spėja, kad vidutinė temperatūra pakils 2,25 laipsnio. Abu scenarijai viršija Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslą iki 2100-ųjų vidutinės temperatūros kilimą išlaikyti mažesnį nei du laipsniai.
Nagrinėdami optimistiškesnę prognozę, mokslininkai nustatė, kad iki 2100 metų nei vienoje pietinės Azijos dalyje išgyvenimo ribos nebus peržengtos.
Visgi pagal karštesnįjį scenarijų, kuris numato, jog pasaulinių emisijų situacija nesikeis, padėtis klostytųsi kitaip.
Mokslininkai nustatė, kad tokiu atveju išgyvenimo ribos būtų peržengtos keliose vietose Indijoje Chota Nagpur plynaukštėje šalies šiaurės rytuose, taip pat Bangladeše.
Prie šių ribų peržengimo gali būti priartėta didžiojoje pietinės Azijos dalyje, įskaitant derlingus Gango upės slėnius, rytinę ir šiaurės rytų Indijos pakrantę, šiaurinę Šri Lankos dalį ir Indo upės slėnį Pakistane.
Išgyvenimo galimybė buvo paremta vadinamąja „drėgnos lemputės temperatūra“ – sudėtiniu matavimo vienetu, apimančiu drėgnumą ir lauko temperatūrą.
Kai „drėgna lemputė“ pasiekia 35 laipsnius, žmonėms tampa nebeįmanoma atvėsinti kūno prakaituojant – vadinasi, tai rodo žmonių išgyvenimo temperatūrą. Kelios valandos buvimo tokiomis sąlygomis net ir tvirčiausiems žmonėms baigiasi mirtimi.
Vietovės Indijoje, kuriose gali tapti sudėtingiau išgyventi, persidengia su jau ir taip itin pažeidžiamomis vietovėmis, sako MIT tyrime taip pat dalyvavusi Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentė Eun Soon.
Šios vietovės yra tankiai apgyvendintos ir pasižyminčios prasta ekonomine padėtimi, jos daugiausia priklausomos nuo žvejybos ir žemės ūkio. Tos vietos apima ir tokius miestus šiaurės rytų Indijoje kaip Patna ir Laknau. Abiejuose juose kartu sudėjus gyvena daugiau nei keturi milijonai žmonių.
„Jei ir toliau tokiais pačiais tempais bus išskiriamas anglies dvideginis, vienas iš gausiausiai apgyvendintų pasaulio regionų neišvengs didelės mirtinos karščio bangos rizikos ir susidurs su viršutine žmogaus galimybių pakęsti karšti riba“, – tvirtina mokslininkė.
Ką daro valdžia?
Indija tebėra tvirto ir visą šalį apimančio kovos su karščiu plano kūrimo pradiniame etape.
Indijos meteorologijos departamentas (IMD) dirba drauge su šalies sveikatos institucijomis ir siekia sukurti ankstyvo perspėjimo sistemą, kuri padėtų trumposiomis žinutėmis įspėti milijonus žmonių apie tai, kaip išlaikyti vėsą, kai užplūsta karščio banga.
Ahmadabado mieste Gudžarato valstijoje 2013-aisiais įdiegtas pirmasis šalyje veiksmų planas – dėl siunčiamų trumpųjų žinučių, specialių stotelių, kuriose galima atsigerti, ir patarimų nebūti saulėkaitoje pavyko išgelbėti daugiau nei du tūkstančius gyvybių.
Indija taip pat ieško ilgalaikių sprendimų.
Pasirašiusi 2015-ųjų Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, šalis įsipareigojo iki 2030-ųjų anglies dvideginio emisijas sumažinti nuo 33 iki 35 procentų žemiau 2005-ųjų lygio.
Praėjusį mėnesį premjero Narendra Modi administracija pranešė apie planus iki 2030-ųjų prie šalies energijos tinklo pridėti penkis šimtus gigavatų atsinaujinančios energijos. Iki tų metų atsinaujinanti energija turėtų sudaryti mažiausiai 40 procentų Indijos energetinių pajėgumų. Šalyje taip pat sodinami miškai.
Šalių progresą analizuojančiame tinklalapyje „Climate Action Tracker“ teigiama, kad Indija daro didelę pažangą, tačiau galėtų labiau stengtis sumažinti savo priklausomybę nuo anglį naudojančių jėgainių.
Šią savaitę paskelbtoje Indijos pagrindinės elektros tarnybos ataskaitoje nurodoma, kad, nepaisant šalies investicijų į saulės energiją, 2030-aisiais anglies energija vis dar gali sudaryti pusę Indijoje sukuriamos energijos.
Turint omenyje vis dažnesnes karščio bangas ir niūrias ateities prognozes, artimiausiais dešimtmečiais pasaulinės temperatūros augimo apribojimas gali tapti svarbiausiu Indijos iššūkiu.
Pavojuje atsidūrė daugiau nei milijardo žmonių išgyvenimo tikimybė.