Irkutsko valstybinis universitetas (IVU) pranešė, kad mokslininkai prie tokios išvados priėjo išanalizavę sinoptinius žemėlapius ir modelius.
„Vakariniuose Irkutsko srities rajonuose susidarė unikali situacija – sąveikavo iš viso trys oro masės: arktinė, subtropinė ir itin retas regione drėgnas oras iš Ramiojo vandenyno“, – sakė IVU Geografijos fakulteto docentė Ina Latyševa.
Ji pažymėjo, kad maksimalus kritulių kiekis ir upių vandens pakilimas birželio 25–26 dienomis sutapo su šių metų uraganų sezono pirmuoju atogrąžų ciklonu, kuris nuo vandenyno atnešė šilumą ir drėgmę.
Šita šiluma ir drėgmė kalnuotame vakariniame srities regione suformavo debesis ir nulėmė kritulius. Dar vienas potvynius sukėlęs veiksnys buvo šaltas ciklono sūkurys, susiformavęs virš Vakarų Sibiro ir ilgą laiką sukęsis srities pietuose.
„Katastrofiško poplūdžio priežastis – anomalus atmosferos procesų vyksmas keičiantis pasauliniam klimatui. Iš Eurazijos regionų labiausiai tokie procesai paveikė Irkutsko sritį“, – sakė I. Latyševa.
Irkutsko mokslininkų nuomone, ateityje dideli potvyniai gali kartotis.
„Nenormaliai sausų ir drėgnų periodų derinys tapo skiriamuoju dabartinio Sibiro požymiu. Šių procesų nepastovumas didėja, todėl vis sunkiau juos prognozuoti“, – pridūrė I. Latyševa.
Per birželio 25-ąją prasidėjusį potvynį buvo užlietos 96 gyvenamosios vietovės, kuriose gyvena 32 798 žmonės, įskaitant 7 938 vaikus. Oficialiais duomenimis, 14 žmonių žuvo, dar 13 dingo be žinios.
Tai pats didžiausias vasaros poplūdis per visą meteorologinių stebėjimų Irkutsko srityje istoriją.
Pirmadienį vicepremjeras Vitalijus Mutko pranešė, kad Rusijos Sibiro pietryčių regione mažiausiai 12 žmonių žuvo ir dar devyni dingo per smarkių liūčių sukeltus potvynius, užliejusius dešimtis gyvenviečių. Antradienį žuvusiųkų skaičius padidėjo iki 14.
Irkutsko srityje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, ištvinusioms upėms iš dalies sugriovus dešimtis gyvenviečių.
„Deja, žuvo 12 žmonių, dar devynių ieškoma“, - V. Mutko sakė per Pamaskvyje surengtą vyriausybės posėdį.
Vicepremjeras nurodė, kad potvyniai paveikė apie 32,7 tūkst. žmonių ir 83 gyvenvietes.
„751 buvo sužeistas, 153 hospitalizuoti“, – pridūrė jis.
Pasak V. Mutko, taip pat nukentėjo infrastructūra – smarkiai apgadinta apie 13 kelių ir keli tiltai.
Rusijos gynybos ministerija pasiuntė į stichijos paveiktą zoną daugiau kaip 1,3 tūkst karių, mašinų, lėktuvą ir du sraigtasparnius.
Anksčiau pirmadienį Nepaprastųjų situacijų ministerija informavo evakavusi 2 273 žmones.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį aplankė šį regioną grįždamas po Japonijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo.
Jis surengė pasitarimą su vietos pareigūnais Bratsko mieste, esančiame prie Angaros upės už 4 820 km į pietryčius nuo Maskvos.
Rusijos lyderis paragino tarnybas išmokėti kompensacijas nukentėjusiems nuo potvynių ir pradėti atstatymo darbus.
„Čia vasara trumpa, žiema ateina greitai – laiko labai maža“, – V. Putinas kalbėjo Kremliaus paskelbtame vaizdo pranešime.