Duodamas interviu leidiniui „The Financial Times“ (FT) prieš G20 viršūnių susitikimą Osakoje, V. Putinas prieštaravo dviem reiškinio, kurį jis vadina „liberalizmu“, aspektams – tokiems kaip imigracijos aprėptis ir griežtų, nelanksčių, tradicinių vertybių atmetimas.
Jis apibūdino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vykdomą imigracijos įstatymo politiką kaip „didelę klaidą“ ir pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra teisus kovodamas prieš migrantų srautus.
„Žudyk, plėšk, prievartauk, – tau nieko nenutiks, nes tu esi migrantas ir tavo teises būtina ginti, – pareiškė V. Putinas, kaip teigiama Kremliaus paskelbtame pokalbio įraše.
„Kokios teisės? – klausė jis. – Sulaužysi įstatymą, turėsi būti nubaustas“.
Kalbėdamas apie tradicines vertybes, jis pabrėžė, kad nėra homofobas, ir tada pridūrė: „Jie jau išrado, na nežinau, gal jau penkias ar šešias lytis. Aš net nesugebėsiu jų išvardinti, nesuprantu, ką visa tai reiškia. Tegu visi jie būna laimingi, mes nieko prieš tai neturime. Bet neturėtume leisti, kad tai priverstų mus pamiršti apie kultūrą, tradicijas, tradicinius šeimų pamatus, šeimų, kuriose gyvena milijonai vietinių gyventojų“.
V. Putino kultūrinis konservatyvizmas nuoseklus ir nuoširdus. 2013 metais jis pritarė įstatymui, draudžiančiam homoseksualų propagandą. Pasak įstatymo kūrėjų, jis skirtas vaikams ir nepilnamečiams nuo žalingos homoseksualių santykių reklamos apsaugoti. Bet šio įstatymo silpnai laikomasi, ir drąsiai galima teigti, kad dabar homoseksualai persekiojami visur Rusijoje.
Tačiau dėl imigracijos V. Putinas faktiškai yra daug liberalesnis nei dauguma Europos šalių lyderių. Jis nuolat priešinasi raginimams taikyti vizos reikalavimus Vidurio Azijos šalims, svarbiam darbo jėgos–migrantų šaltiniui. Atsižvelgus į retėjančias darbingų gyventojų gretas ir fizinį darbą dirbančių darbuotojų trūkumą, V. Putinas neketina stabdyti šių srautų, net jeigu Vidurio Azijos gyventojai yra musulmonai – imigrantai, kuriais A. Merkel priešininkai, įskaitant D. Trumpą, labiausiai nepasitiki ir kurių bijo.
V. Putinas FT teigė, kad šie migrantai kelia tam tikrų problemų, bet „bent jau jie visi kalba rusiškai“.
Jis norėjo pasakyti, kad jo požiūris į migraciją skiriasi nuo požiūrio, kurio laikosi Europos liberaliosios vyriausybės. Bet pastangos, apie kurias jis užsiminė – migrantų mokymas rusų kalbos arba jiems keliami reikalavimai laikytis vietos įstatymų bei papročių, – daugiausia atitinka ir europiečių keliamus reikalavimus.
V. Putinas yra veikiau senosios sovietinės mokyklos imperialistas nei nacionalistas ar rasistas, jis bendradarbiauja su žmonėmis, kurie žinomi kaip homoseksualai, juos remia. Jis, be abejonės, nėra liberalas – jis tikras autoritarinio valdymo šalininkas, – bet jis nepriklauso kraštutiniams ar ultrakraštutiniams dešiniesiesiems. Tad kodėl jis kalba apie dalykus, dėl kurių Jungtinėse Valstijose ir ypač Europoje jis būtų priskirtas prie būtent šių stovyklų?
Iš likusio interviu galima būtų padaryti išvadą, kad tai vadinamasis tranzakcinis signalizavimas. V. Putinas aiškiai neatsisako kurti santykių su D. Trumpu (jų juokaujamas, linksmas tonas prieš susitikimą Osakoje įrodo, kad, nepaisant sunkumų JAV–Rusijos santykiuose, asmeniniame lygmenyje jie rado bendrą kalbą.) Be to, jis, regis, tiki, kad galima atgaivinti Rusijos santykius su Jungtine Karalyste, tiesiog pamirštant praėjusių metų mėginimą nunuodyti buvusį agentą britų žemėje ir judant toliau.
V. Putinas vertina D. Trumpą, „Brexit“ šalininkus, Europos kraštutinius dešiniuosius ir ultradešiniuosius kaip savo natūralius sąjungininkus prieš nusistovėjusią pasaulinę tvarką, su nekintamais aljansais ir stabiliomis daugiašalėmis organizacijomis.
Jis pareiškė FT žurnalistams, jog tas pasaulis jam miręs.
„Atrodytų, jog dabar negalioja jokios taisyklės“, – sakė jis, atkartodamas savo užsienio politikos ekspertų tvirtinimus, esą pasaulinė sistema patyrė fiasko, o kiekvienai šaliai rūpi tik ji pati.
Antraip tariant, tai, kas, V. Putino nuomone, jau atgyveno, nėra nei liberalus požiūris į migraciją ar lytis, nei liberali ekonomika, – net jeigu Rusijoje pastaraisiais mėnesiais pastebimas tam tikras judėjimas centrinio planavimo kryptimi. Tai liberali pasaulinė tvarka.
V. Putinas siekia išstumti bet kokias kalbas apie vertybes iš tarptautines politikos ir kurti pragmatiškus santykius, paremtus specifiniais interesais.
Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, regis, iškart įžvelgė, ką iš tikrųjų turėjo galvoje V. Putinas.
„Pasaulinė scena negali tapti arena, kur stipresnis diktuos savo sąlygas silpnesniam, kur ne solidarumas, o egoizmas grieš pirmu smuiku ir kur pirmenybė bus teikiama ne sveikam protui, o nacionalistinėms emocijoms, – rašė D. Tuskas pranešime spaudai iš Osakos. – Tie, kas tvirtina, neva liberalioji demokratija atgyveno, jie kartu teigia, kad ir laisvės atgyveno, kad ir viršenybės įstatymas atgyveno, kad atgyveno ir žmogaus teisės. Mums Europoje visa tai yra ir išliks pagrindinėmis aktualiomis vertybėmis“.
Nors aš abejoju, ar į D. Tusko priekaištą sureaguos D. Trumpas, galimai būsimas Jungtinės Karalystės lyderis Borisas Johnsonas, ar kai kurie Europos Vadovų Tarybos lyderiai. V. Putino siekį pasaulinei politikai suteikti daugiau vadinamojo tranzakcinio pagrindo nelengva atmesti; tai maloni ausiai dainelė, o antiimigracinė, kultūriniu požiūriu konservatyvi retorika tėra dalis tos muzikos.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.