Turkijos lyderis buvo pavadintas „kietu riešutėliu“, o Saudo Arabijos kronprincas – „bičiuliu“, atlikusiu „įspūdingą darbą“. D. Trumpas sakė surengęs „nuostabias diskusijas“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, pasirodo, yra „vienas iš didžiausių lyderių per 200 metų“.
Vėliau sekmadienį JAV prezidentas Korėjos demilitarizuotoje zonoje (DMZ) susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Prieš dieną jis per tviterį nusiuntė kvietimą Šiaurės Korėjos lyderiui susitikti su juo DMZ. Donaldas Trumpas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, įžengusiu į Šiaurės Korėjos teritoriją. Planuotas simbolinis paspaudimas rankomis ir trumpas pašnekesys virto nenumatytu daugiau nei valandos trukmės susitikimu.
Minėti susitikimai – tarsi ilgai lauktas pripažinimas tokiems lyderiams kaip V. Putinas ir Saudo Arabijos kronpincas Mohammedas bin Salmanas, kurie, kitomis aplinkybėmis, tampa JAV vyriausybės sankcijų, izoliacijos bei gėdinimo taikiniu. Visi iš vadinamųjų „mainų“ turėjo naudos: arba konkrečių privilegijų, tokių kaip, tarkim, prekybinės nuolaidos, arba labiau miglotų privalumų, tokių kaip teisėtumas ir pagarba.
Įtaka JAV
„Šis G20 viršūnių susitikimas ne tiek siejamas su didžiausiomis pasaulio ekonomikomis, kiek su keliomis neliberaliomis politinėmis ekonomikomis, kurios turi įtakos didžiausia pasaulio ekonomikai – Jungtinėms Valstijoms, – sakė Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) nuolatinė mokslinė bendradarbė Karen Young. – Tiek Rusija, tiek Saudo Arabija naudojasi patarimais ar konferencijomis, kad pademonstruotų savo sugebėjimą sulaukti iš D. Trumpo dėmesio ir pagyrų“.
Draugiška atmosfera kardinaliai skyrėsi nuo nuotaikų per ankstesnį G20 susitikimą, surengtą Buenos Airėse pernai lapkritį. Tuomet D. Trumpo komanda atšaukė susitikimą su V. Putinu, Rusijos karinėms jūrų pajėgoms apšaudžius ir užgrobus tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, kuriuose buvo 24 jūreiviai. Taip pat buvo atsisakyta oficialaus susitikimo su kronprincu Mohammedu dėl žurnalisto Jamalio Khashoggio, Saudo Arabijos piliečio, pastaruoju metu gyvenusio JAV, nužudymo karalystės Stambulo konsulate.
„Nuostabus žmogus“
Per tą laiką V. Putinas nepaleido ukrainiečių jūreivių, o Jungtinių Tautų (JT) ekspertas, paskirtas ištirti J. Khashoggio mirties aplinkybes, pareiškė, kad turėtų būti ištirtas galimas princo Mohammedo vaidmuo šioje istorijoje.
Bet kokiu atveju, JAV prezidentas šiltai su jais bendravo. Susitikęs su V. Putinu, D. Trumpas pareiškė žurnalistams, kad Rusijos lyderis „nuostabus žmogus“. Jis gynė kronprincą per spaudos konferenciją, paskelbdamas, jog „niekas, kol kas, nebedė pirštu į būsimą Saudo Arabijos karalių“, – taip ignoruodamas tiek Jungtinių Tautų ataskaitą, tiek JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) išvadas, esą įtakingas Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas suorganizavo žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą.
D. Trumpas visada didžiavosi savo noru kalbėtis su visais, kad ir kokia prasta būtų toje valstybėje žmogaus teisių padėtis ar kad ir kaip toji valstybė ignoruotų Jungtines Valstijas.
„Manau, kad kalbėtis yra nuostabu, – pareiškė jis Osakoje. – Aš tikrai nesakysiu: „O, ne, tik nesikalbėkite su jais. Nesikalbėkit“. Tačiau jis, regis, neįžvelgia tokio požiūrio spąstų. Jis pats svarbiausias: užsienio lyderiai jaučiasi drąsinami laikytis savo strategijos, – jau išmėgintos ir patikrintos, apeinant likusius JAV vyriausybės pareigūnus ir kreipiantis tiesiogiai į prezidentą.
„Tokia taktika siunčia klaidingą žinutę“, – tviteryje rašė respublikonų senatorius Mittas Romney iš Jutos, kandidatas į prezidentus 2012 metų rinkimuose.
Per savo spaudos konferenciją D. Trumpas neįprastai gynė Turkijos prezidento Recepo Tayipo Erdogano planą įsigyti rusiškas priešlėktuvinių raketų sistemas, ignoruojant JAV ir NATO. D. Trumpas netiksliai nurodė, kad jo pirmtakas Barackas Obama atsisakė parduoti amerikiečių „Patriot“ raketų sistemą R.T. Erdogano vyriausybei.
„Atvirai kalbant, tai ne visai R.T. Erdogano kaltė“, – kalbėjo D. Trumpas.
Iš tikrųjų Jungtinės Valstijos nuo pat 2013 metų ne kartą siūlė parduoti „Patriot“ sistemą Turkijai, bet R. T. Erdoganas siekė kartu su sandoriu perimti technologijas, kad šalis galėtų kurti ir gaminti savo pačios raketas. Jungtinės Valstijos atsisakė.
JAV pareigūnai privačioje aplinkoje išreiškė nusivylimą, esą prezidento požiūris apsunkina jų galimybes išgauti nuolaidų iš Turkijos ir priversti R.T. Erdoganą atsisakyti rusiškų S-400 raketų sistemos. Tačiau R.T. Erdoganas numatė, kad D. Trumpas slopins bet kokias administracijos ar Kongreso pastangas taikyti Ankarai sankcijas, jei toji įsigytų rusiškas raketų sistemas.
Paklaustas pakartotinai per susitikimą su R.T. Erdoganu, ar jis imsis sankcijų, jis sakė: „Mes svarstome tokią galimybę“.
„Katastrofinė klaida“
Kongresas, beveik be abejonės, tam prieštaraus. Net kai kurie ištikimi D. Trumpo sąjungininkai atrodė sutrikę dėl tokio jo požiūrio per G20. Tarp jų – ir Floridos senatorius Marco Rubio, kuris pažėrė kritikos prezidentui dėl nuolaidų Kinijos bendrovei „Huawei Technoglies C.“, Vašingtonui ir Pekinui tebetęsiant prekybos derybas.
„Jeigu prezidentas D. Trumpas sutiktų atšaukti neseniai įvestas sankcijas bendrovei „Huawei“, tai būtų katastrofinė klaida, – tviteryje rašė M. Rubio. – Taip būtų sugriautas jo administracijos perspėjimų dėl įmonės keliamų grėsmių patikimumas, niekas daugiau niekada nevertintų jų rimtai“.
D. Trumpo pasižadėjimais pasidžiaugė ir vienas diktaktoriškas vadovas,ne G20 narys. Prieš išvykdamas iš G20 ir prieš planuotą trumpą stabtelėjimą Pietų Korėjoje, D. Trumpas pasiūlė Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui susitikti Korėjos demilitarizuotoje zonoje (DMZ) akivaizdžiai dar vienam spektakliui. Po jų susitikimo sekmadienį D. Trumpas paskelbė apie derybų dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos atnaujinimą.
Šiaurės Korėjos lyderiai siekė susitikimo su JAV lyderiu ištisus dešimtmečius, tikėdamiesi legitimizuoti savo pačių valdymą ir, netiesiogiai, savo branduolines ambicijas. Tai jau trečias D. Trumpo susitikimas su Kim Jong Unu, nors mėnesių mėnesius jam niekaip nesisekė įtikinti Pchenjano atsisakyti savo arsenalo.
„Mes bandome tai išspręsti, – sakė D. Trumpas. – Rankų paspaudimas reiškia daug“.
Demokratų senatorė Amy Klobuchar iš Minesotos, kandidatė į prezidento postą, pareiškė, kad diplomatiniams santykiams palaikyti neužtenka pasikalbėjimų, su diktatoriumi nepakomunikuosi per tvorą.
Jungtinės Valstijos turi būti tikros, kad „bus apčiuopiamų rezultatų, kad mes turėsime planą, kai ten nukaksime, o kol kas to nematome“, kalbėjo ji CBS laidai „Face the Nation“ sekmadienį.
