M. Esperis sakė, kad Jungtinės Valstijos ateinantį mėnesį pateiks skeptiškai nusiteikusiems sąjungininkams daugiau detalių, kaip pastaraisiais mėnesiais didėjo Irano grėsmė ir kaip valstybės galėtų bendradarbiauti, siekdamos užkardyti tolesnius agresyvius veiksmus.
„Artimiausiam laikotarpiui prašytume viešai pasmerkti Irano blogą elgesį, – M. Esperis sakė ruošdamasis išvykti iš Briuselio. – Taip pat, kad išvengtume karinio eskalavimo, šiuo metu padėti mums palaikyti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, Persijos įlankoje ir bet kur kitur.“
Tokių įsipareigojimų jis nesulaukė, bet M. Esperis sakė, kad kai kurios sąjungininkės privačiai išreiškė pageidavimą gauti daugiau informacijos.
Tik prieš kelias dienas vadovavimą Pentagonui perėmusio M. Esperio vizitas NATO būstinėje įvyko tvyrant didėjančiai įtampai tarp JAV ir šiitiškos respublikos. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kaltina Iraną dėl kelių neseniai įvykdytų atakų prieš tanklaivius Omano įlankoje ir sprogdinimų Irake. Be to, iraniečių pajėgos birželio 19 dieną numušė amerikiečių bepilotį žvalgybos lėktuvą, esą įskridusį į šalies oro erdvę, nors Vašingtonas tai ginčija.
Anksčiau šią savaitę vykdamas į NATO susitikimą M. Esperis sakė sieksiąs įtikinti sąjungininkus, kad konfrontacija su Iranu yra pasaulinis iššūkis, reikalaujantis tarptautinio atsako, o ne „Iranas prieš Jungtines Valstijas“.
JAV lyderiai pageidauja sukurti plačią koaliciją, kurioje dalyvautų Azijos ir Europos šalys, turinčią suteikti atsvarą Irano karinei grėsmei, taip pat padėti stebėti laivybą Persijos įlankos regione.
NATO sąjungininkės leido suprasti nenorinčios įsitraukti į jokias karines operacijas, turinčias užtikrinti regiono saugumą arba duoti atkirtį Iranui. Europa pageidauja, kad būtų mažinama karo tikimybė, ypač po praeitos savaitės įvykių, kai D. Trumpas leido surengti karinį atsaką po Irano smūgio amerikiečių dronui, bet paskutinę minutę šį įsakymą atšaukė.
M. Esperis ketvirtadienį sakė, kad sąjungininkai galėtų prisidėti įvairiais būdais, pavyzdžiui, dalyvauti stebėjimo iš oro ir laivų lydėjimo operacijose. Taip pat galėtų būti organizuota laivų „užkarda“, turinti apsaugoti laivybos kelius netoli Persijos įlankos. Faktiškai tai prilygtų virtinės kontrolės postų įkūrimui.
Paklaustas apie sąjungininkų reakciją į JAV prašymus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad nėra priimtas joks sprendimas imtis kokių nors veiksmų.
„Sąjungininkai pritarė esantys labai susirūpinę dėl to, ką Iranas padarė ir tebedaro šiame regione, - nurodė J. Stoltenbergas. – Dialogas tarp sąjungininkų tęsis, bet visų sąjungininkų pagrindinė žinia, pagrindinis dėmesio objektas – deeskaluoti, iš tikrųjų išvengti konflikto, rasti būtų įtampai sumažinti.“
Vienos NATO narės Europos diplomatas sakė, kad Aljansas nepageidauja veltis į ginčus, susijusius su Iranu. Pasak jo, blokas norėtų ramesnės JAV ir Irano retorikos – ir kad šis reikalas nebūtų primestas NATO.
D. Trumpas pernai išvedė Jungtines Valstijas iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir vėliau įvedė šiai valstybei griežtas ekonomines sankcijas. JAV prezidentas sakė norįs, kad su Teheranu būtų sudaryta nauja sutartis, dar labiau suvaržanti šiitišką respubliką.
Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija tebedalyvauja 2015 metais sudarytoje sutartyje, turinčioje pažaboti Irano branduolines ambicija mainais į sankcijų švelninimą.
Tačiau Iranas naujausias Amerikos sankcijas vadina „idiotiškomis“ ir užkertančiomis kelią deryboms.