Birželio 20 dieną Tarpparlamentinė stačiatikybės asamblėja (TOA), mažai žinoma ortodoksų krikščionių įstatymų leidėjų grupė iš maždaug dviejų dešimčių šalių, surengė savo metinį generalinės asamblėjos susitikimą Gruzijos parlamente. TOA, kurios būstinė yra Atėnuose, yra nuolatinis tarptautinis ortodoksiškų šalių parlamentarų forumas. Grupės prezidentas, Rusijos įstatymų leidėjas Sergejus Gavrilovas, sėdo į palamento pirmininko kėdę ir kreipėsi į asamblėjos dalyvius savo gimtąja kalba, viena iš oficialių grupės kalbų, be graikų, anglų ir arabų. Tai sukėlė Gruzijos opozicijos lyderių nepasitenkinimą.
Šalis nepalaikė diplomatinių santykių su Rusija nuo 2008 metais trumpam įsiplieskusio karo. Pastaroji šį trumpą karą laimėjo ir oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją. Šiandien jos abi, visais atžvilgiais, yra kontroliuojamos Maskvos, nors Tbilisis ir neatsisakė idėjos kada nors jas susigrąžinti.
Rusija gerokai nuodija Gruzijos vidaus politiką. Per praėjusius metus vykusius prezidento rinkimus, abu pirmaujantys kandidatai – vienas, remiamas opozicijos, kitas – valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“, – apkaltino kitą ryšiais su Kremliumi. Šiame kontekste Rusijos įstatymų leidėjo parlamento pirmininko vietos užėmimas atrodė kaip kapituliacija.
Opozicijos aktyvistai, palaikantys ryšius su buvusiu prezidentu Michailu Saakašviliu, mobilizavo savo šalininkus, ir naktį į birželio 21 dieną įsiutusi minia šturmavo parlamento pastatą. Policija atsakė guminėmis kulkomis ir vandens patrankomis. Tatai buvo akivaizdžiai taktinė klaida. Viena iš pagrindinių „Gruzijos svajonės“ partijos kritikos strėlių M. Saaakašvilio adresu buvo neproporcingas jėgos prieš protestuotojus naudojimas; dabar opozicija gali drąsiai tuo pačiu kaltinti valdančiąją partiją.
Todėl vyriausybė nusprendė padaryti tam tikrų nuolaidų protestuotojams ir tvirtai pareikšti, jog ji nenusileidžia Maskvai. Penktadienį atsistatydino parlamento pirmininkas Iraklis Kobackidzė, suteikęs leidimą rengti kontroversiškąjį susitikimą parlamente. Šalies prezidentė Salomė Zurabišbvili, nutraukusi savo vizitą Baltarusijoje, apkaltino Maskvą kurstant protestus.
„Rusija yra mūsų priešas ir okupantas, – rašė ji savo feisbuko paskyroje. – Penktoji kolona, kurią ji kontroliuoja, šiandien gali būti net pavojingesnė nei atvira agresija“.
Bet to nepakako nuslopinti protestus. Kasdien priešais parlamento pastatą būrėsi tūkstančiai protestuotojų, iškėlusių du reikalavimus: kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras, nurodęs naudoti jėgą prieš protestuotojus, ir kad būtų surengti pirmalaikiai rinkimai remiantis proporcingo atstovavimo sistema, ne pagal dabartinę sistemą, kai pusė vietų laimima vadovaujantis paprastos daugumos principu.
Pirmadienį milijardierius verslininkas Bidzina Ivanišvilis, valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis, laikomas vienu įtakingiausių žmonių šalyje, pareiškė, kad „Gruzijos svajonė“ sutinka, kad 2020 metais šalyje būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai taikant proporcinę rinkimų sistemą. B. Ivanišvilis, turtingiausias Gruzijoje žmogus, įsitikinęs, kad jo partija ir jai atstovaujantys kandidatai turėtų sulaukti neblogų rezultatų per rinkimus; pernai opozicijos kandidatas Grigolis Vašadzė apklausose akivaizdžiai pirmavo, bet pergalę netikėtai iškovojo Salomė Zurabišvili.
Nors „Gruzijos svajonė“ partija oficialiai pritaria glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, ji palaipsniui atgaivina ekonominius santykius su Rusija.
Skrydžiai tarp dviejų valstybių buvo atnaujinti, o Rusija panaikino savo draudimą importuoti gruzinišką vyną, būdama didžiausia jo vartotoja. Šių metų gegužę per 172 217 rusų turistų, – daugiau nei iš kurios kitos šalies, – aplankė valstybę su vos 3,7 mln. gyventojų.
Po praėjusią savaitę praūžusių protestų ir S. Zurabišvili žinutės feisbuko paskyroje, Rusijos valdžia iškart uždraudė skrydžius tarp dviejų valstybių. Pirmadienį Rusijos vartotojų teisių kontrolės tarnyba sugriežtino gruziniško vyno kontrolę, savo tokį sprendimą aiškindama tuo, kad pastaruoju metu suprastėjusi vyno kokybė.
Tokiems žaibiškiems veiksmams vargu ar yra pagrindo: nepaisant antirusiškų plakatų tarp protestuotojų ir piktos retorikos, šios šalies svečiai Gruzijoje yra saugūs kaip visada. Jokių išpuolių neužfiksuota, o S. Zurabišvili ragina rusus ir toliau vykti į šalį. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunerimęs ne tiek dėl priešiškumo, su kuriuo rusai gali susidurti Gruzijoje, kiek dėl jo, regis, senkančių galimybių mobilizuoti rusus prieš išorinius priešus. Nuomonių apklausos rodo, kad rinkėjai pavargo nuo antiukrainietiškos propagandos ir bet kokie tolesni kariniai nuotykiai Artimuosiuose Rytuose jiems nebeįdomūs.
Galinga reakcija į antirusiškas nuotaikas Gruzijoje galėtų padėti per nauja uždegti patriotinius jausmus, gerokai padėjusius V. Putino reitingams 2014 metais, kai jis atplėšė Krymą iš Ukrainos. Tad Rusijos pareigūnai visomis išgalėmis stengiasi pakurstyti nacionalistines aistras. Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino gruzinus „rusofobiška isterija“, tuo tarpu užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova paliejo aršios kritikos Gruzijos valdžiai serijoje žinučių feisbuke.
„Apie dešimt žmonių man šiandien pareiškė, – rašė ji vienoje iš žinučių, – kad jie būtų nepagailėję pinigų savo atostogoms šioje šalyje, bet po šių plakatų jie ten nebekels kojos“. Iš tiesų, nuotrauka, kurioje vaizduojama jauna gruzinė, laikanti antirusišką plakatą, žaibiškai paplito internete.
Atsižvelgus į V. Putino pastangas nuraminti rinkėjus, kad jis stengiasi sumažinti skurdą ir pagerinti ekonominę situaciją, neapykantos kurstymas prieš kaimyninę šalį, kuri atkakliai laikosi proeuropietiško, pro-Nato politikos kurso, nepakenks. Daugeliui rusų nacionalinis pasididžiavimas yra svarbesnis nei ekonominiai aspektai.
Štai čia ir susikerta Kremliaus ir nacionalistų, siekiančių išstumti valdančiąją partiją Tbilisyje, interesai. V. Putinui reikalingi priešai; gruzinai nė nebando slėpti fakto, jog jie tokie yra. Tai gali padėti jiems laimėti rinkimus.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.
