Prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Rusijos buvo atimtos balsavimo teisės Europos Tarybos parlamentarų forume.
Nepaisant griežtų Ukrainos protestų 118 parlamentarų iš Europos Tarybai priklausančių valstybių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Tai atveria kelią Rusijai dalyvauti trečiadienį numatytuose naujo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus rinkimuose.
Per balsavimą po pirmadienį vėlai vakare surengtų debatų prieš Rusijos grąžinimą pasisakė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.
2014 metų balandį Rusija dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos neteko balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų.
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.
Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti Asamblėjos sesijose, vykstančiose keturis kartus per metus. Ji pareiškė vėl grįšianti prie normalaus darbo Asamblėjoje, kai visiems Rusijos delegacijos nariams bus grąžinti visi įgaliojimai ir pataisytas reglamentas, kad ateityje nebūtų galima varžyti nacionalinių delegacijų teisių.
2017 metais Maskva nusprendė nebemokėti įmokų į Europos Tarybos biudžetą. Rusijos metinis įnašas į Europos Tarybos biudžetą buvo vienas didžiausių tarp valstybių narių ir sudarė apie 33 mln. eurų.
Rusija grasino apskritai pasitraukti iš Europos Tarybos, jeigu jai nebus leista dalyvauti trečiadienį numatytuose naujo generalinio sekretoriaus rinkimuose. Tokiu atveju Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Ukraina: tai neleistina nuolaida Rusijai
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimta rezoliucija, sudaranti sąlygas Rusijos delegacijai grįžti į šią organizaciją, yra neleistina nuolaida Rusijai, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Tai, kas šiandien įvyko ETPA, liudija atsitraukimą nuo deklaruotų Europos Tarybos standartų, principų ir vertybių dėl beprecedenčio Rusijos Federacijos spaudimo ir finansinio šantažo. Deja, tai įvyko atvirai nuolaidžiaujant virtinei šalių, kurių vadovybės, viena vertus, akcentuoja būtinybę nutraukti Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, bet, kita vertus, skatina agresorių darydamos jam nuolaidų“, – sakoma pranešime, kuris antradienį buvo paskelbtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Per 70-ąsias įsteigimo metines ETPA prarado autoritetą ir nebegali vaidinti vaidmens, kurį jai skyrė steigėjai, pažymima pareiškime.
„Nors šiandien pamatėme Europos parlamentarizmo pralaimėjimą, moralinė pergalė yra tų šalių, kurios nepalaikė destruktyvių sprendimų Europos Taryboje. Tai buvo būtent tos šalys, kurias per jų neseną istoriją buvo okupavusi SSRS arba kurios šiandien kenčia nuo Rusijos okupacinės valdžios, toliau vykdančios agresiją ir žudančios jų piliečius. Ir būtent jos yra vertos vadintis tikraisiais tos Europos, kuriai priklauso Ukraina, vertybių gynėjais“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Priimta rezoliucija apribojamas Asamblėjos sankcijų mechanizmas: pakoreguojamas Asamblėjos reglamentas ir panaikinama galimybė atimti iš bet kurios delegacijos balsavimo teisę.
Prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Rusijos buvo atimtos balsavimo teisės Europos Tarybos parlamentarų forume.
L. Linkevičius sako, kad Rusijos grąžinimas pakerta Europos Tarybos autoritetą
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentarų forumą pakerta šios organizacijos autoritetą.
„Tai pakerta, aš manau, tos organizacijos autoritetą, tai yra žala padaryta“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras.
Pasak L. Linkevičius, Rusijos sugrįžimas atrodo „gana keistai ir, tiesą sakant, kontroversiškai“, turint omenyje tai, kad Maskva nekeičia savo elgesio.
2017 metais Rusija įšaldė svarbios dalies savo įnašo į Europos Tarybos biudžetą mokėjimą ir yra grasinusi, kad jeigu nebus reabilituota, pasitrauks iš organizacijos apskritai.
Teisių grąžinimą Rusijai inicijavusios Vokietija ir Prancūzija sako, jog geriau palaikyti dialogą su Maskva, negu kad nediskutuoti daugeliu klausimų šiai pasitraukus.
Šios šalys taip pat perspėjo, kad Rusijai pasitraukus jos piliečiai netektų galimybės ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme ir toliau didintų organizacijos biudžeto praradimus.
L. Linkevičius tvirtino, kad siekis įtraukti Rusiją į dialogą yra geras, tačiau negalima „ignoruoti to fakto, kad situacija blogėja, įsipareigojimai nevykdomi ir gana įžūliai laužomi, kaip ir tarptautinė teisė“.
Maskvai palankūs sprendimai Europos Taryboje yra pirmieji svarbūs žingsniai žemyne švelninant suvaržymus ir sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Kai kurių stebėtojų teigimu, tai gali būti vertinama kaip ženklas, kad Vakarų Europoje manoma, jog reikia grįžti prie geresnių ryšių su Rusija.
Europos Taryba yra 47 narių, su Europos Sąjunga nesusijusi institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.