Vašingtonas tvirtina, kad Šiaurės Korėja jau viršijo nustatytą šių metų kuro importo kvotą.

Maskva ir Pekinas nurodė, jog reikia daugiau laiko išnagrinėti JAV prašymą, kurį parėmė 25 JT narės, tarp jų Japonija, Prancūzija bei Vokietija, sakė šaltiniai.

Prieš savaitę Jungtinės Valstijos apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji viršijo JT nustatytą kuro importo kvotą, neteisėtai jo atsigabendama laivais.

Kuro importo kvota yra viena iš virtinės griežtų sankcijų, taikomų Šiaurės Korėjai. JT Saugumo Taryba įvedė šias sankcijas dėl šalies balistinių raketų ir branduolinių bandymų.

Jungtinės Valstijos tvirtina, jog būtina išlaikyti „maksimalų spaudimą“ taikant sankcijas, kol Šiaurės Korėja sutiks likviduoti savo ginklų programą.

Vašingtonas paprašė JT sankcijų komiteto paskelbti išvadą, jog buvo viršytas 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos produktų importo limitas, ir įpareigoti visas šalis nutraukti kuro tiekimą.

Sankcijų komitetui priklausančios šalys, tarp jų Rusija ir Kinija, turėjo galimybę iki antradienio pareikšti prieštaravimų prašymui nutraukti kuro tiekimą Šiaurės Korėjai.,

„Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms toliau didžiulį susirūpinimą kelia JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pažeidimai, susiję su perdirbtos naftos produktų importu į Šiaurės Korėją“, – rašoma JAV parengtoje ataskaitoje, kurios kopiją gavo naujienų agentūra AFP.

Anot dokumento, JAV ir Japonija turi įrodymų apie mažiausiai aštuonis atvejus, kai kuras buvo neteisėtai perpumpuotas iš laivų į Šiaurės Korėjos tanklaivius.

Be to, nuo sausio iki balandžio JAV užfiksavo dar 70 kuro pristatymo atviroje jūroje atvejų. Tačiau nežinoma, koks kuro kiekis buvo iškrautas iš laivų.
Pasak diplomatų, Šiaurės Korėja moka meistriškai maskuoti savo laivus, plaukiojančius su kitų šalių vėliavomis arba su padirbtais dokumentais.

Pernai Jungtinės Valstijos taip pat apkaltino Šiaurės Korėją, kad ji viršijo nustatytą kuro importo kvotą, neteisėtai atsigabenusi naftos produktų laivais. Tačiau Rusijai ir Kinijai pareiškus abejonių dėl pateiktų duomenų, jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Anksčiau šiais metais Vašingtonas ėmė garsiai reikšti susirūpinimą Pekinui ir Maskvai dėl draudžiamos prekybos su Pchenjanu. JAV tvirtino, kad jei nebus užtikrintas sankcijų vykdymas, kuro importo kvotos nustatymas bus „absoliučiai beprasmis“, anksčiau sakė vienas JT Saugumo Tarybos diplomatas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas surengė du viršūnių susitikimus, tačiau antrasis buvo netikėtai nutrauktas, lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas praėjusią savaitę paragino D. Trumpą ir Kim Jong Uną greitu metu dar kartą susitikti. Anot jo, užsitęsusi aklavietė gali susilpninti lyderių ryžtą dialogu spręsti Korėjos pusiasalio problemą.