Iranas savo ruožtu perspėjo galingąsias šalis, kad jos privalo per 10 dienų pradėti vykdyti įsipareigojimus pagal 2015 metų branduolinę sutartį, iš kurios pasitraukė Jungtinės Valstijos. Teheranas nurodė, kad priešingu atveju viršys savo turimų prisodrinto urano atsargų limitą, nustatytą šia sutartimi.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono nuolat didėjo nuo pernai gegužės, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Amerikos pasitraukimą iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Be to, po pastarosiomis savaitėmis įvykusių dviejų incidentų Omano įlankoje, per kuriuos buvo apgadinti keturi laivai, Vašingtonas stiprino regione savo karinį buvimą ir paskelbė Irano revoliucinę gvardiją teroristine organizacija.

Pirmadienį Vašingtonas toną dar labiau sugriežtino.

„Suteikiau leidimą [pasiųsti] apytikriai 1 000 papildomų karių gynybos tikslais, reaguojant į oro, jūrų ir sausumos grėsmes Vidurio Rytuose“, – sakoma laikinojo Pentagono vadovo Patricko Shanahano pranešime.

„Pastarosios iraniečių atakos pagrindžia mūsų gautus patikimus, įtikinamus žvalgybos duomenis apie Irano pajėgų ir jų marionetinių grupių priešišką elgesį, keliantį grėsmę Jungtinių Valstijų personalui ir interesams šiame regione“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos kaltina Iraną dėl praeitą savaitę Omano įlankoje įvykdytos mįslingos atakos prieš du tanklaivius, nors Teheranas šiuo kaltinimus vadina nepagrįstais.

Pentagonas pirmadienį paskelbė naujų nuotraukų, esą rodančių, kad Iranas atsakingas už ataką prieš mažiausiai vieną iš šių laivų.

JAV argumentai visų pirma susiję su nesprogusia magnetine mina, kurią nuo tanklaivio „Kokuka Courageous“ korpuso esą nuėmė patrulių kateriu priplaukę iraniečiai.

„Remiantis filmuota medžiaga, [taip pat] ištekliais ir įgūdžiais, reikalingais greitai nuimti nesprogusią limpamąją miną“, – sakoma Pentagono pranešime, pridėtame prie paskelbtų nuotraukų.

Praeitą savaitę Jungtinės Valstijos paskelbė neryškų nespalvotą vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip iraniečiai nuima miną, bet nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl jie tai turėjo padaryti, kai šalimais buvo JAV kariškių.

Tanklaivio „Kokuka Courageous“ korpusas
Foto: AP / Scanpix

Pirmadienį paskelbtose nuotraukose matyti laivo korpuso vieta, kur esą buvo pritvirtinta nesprogusi mina, iraniečiai patrulių laive, esą nuėmę tą sprogmenį, ir kitos sprogusios minos padaryta žala.

Skaičiuojamas laikas

Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi pirmadienį paskelbė, kad šalis greitai viršys sukaupto prisodrinto urano kiekį, leidžiamą branduoline sutarimi..

„Pradėtas skaičiuoti laikas, kad bus peržengta 300 kg prisodrinto urano atsargų [riba], ir per 10 dienų mes šią ribą peržengsime“, – perspėjo B. Kamalvandi.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šis žingsnis „bus atšauktas, kai tik kitos šalys įvykdys savo įsipareigojimus“.

JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus pareiškė, kad pasaulis „neturėtų pasiduoti branduoliniam prievartavimui“.

„Apmaudu, kad jie šiandien paskelbė šį pranešimą, bet esu anksčiau sakiusi, kad tai nieko nestebina“, – kalbėjo M. Ortagus.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Iraną laikytis JCPOA, o visas kitas šalis – susilaikyti nuo žingsnių, galinčių padidinti įtampą Vidurio Rytuose.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani gegužės 8-ąją paskelbė, kad jo šalis liausis laikytis suvaržymų, sutartimi nustatytų prisodrinto urano ir sunkiojo vandens atsargoms. Pasak jo, tai yra atsakas į vienašališką JAV pasitraukimą.

H. Rouhani sakė, kad šiuo ultimatumu siekiama „išgelbėti [sutartį], o ne ją sunaikinti“.

Iranas grasino nuo liepos 8-osios atsisakyti laikytis kai kurių kitų įsipareigojimų pagal JCPOA, jeigu pasilikusios sutarties partnerės – Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – padės Teheranui apeiti grąžintas JAV sankcijas, ypač užtikrinant šiitiškai respublikai galimybę eksportuoti savo naftą.

„Būkite kantrūs ir atsakingi“

„Dabartinė padėtis yra opi“, bet sutarties partnerės dar turi laiko išgelbėti JCPOA, pirmadienį H. Rouhani sakė Prancūzijos ambasadoriui Teherane Philippe'ui Thiebaud.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė apgailestaująs dėl vėliausių Teherano pareiškimų ir paragino Iraną „elgtis kantriai ir atsakingai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė ultimatumą ir spaudė Teheraną laikytis įsipareigojimų.

Prie šių raginimų prisidėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas, pareiškęs, kad JCPOA pasirašiusios trys Europos šalys „nuolat aiškiai sakydavo, kad [įsipareigojimų] vykdymas negali būti mažinamas“.

Šiuo susitarimu Iranas įsipareigojo keleriems metams apriboti savo branduolinius pajėgumus ir įsileisti tarptautinius inspektorius, kad jie galėtų stebėti šią veiklą. Mainais buvo pažadėta sušvelninti Iranui taikomas tarptautines sankcijas.

Be to, buvo sutarta, kad bus ribojamas Irano turimų urano sodrinimo centrifugų skaičius. Šiitiškai respublikai buvo leista sodrinti uraną iki ne didesnio 3,67 proc. lygio. Šis lygis yra daug mažesnis negu branduoliniams užtaisams tinkamos medžiagos – jiems reikia daugiau kaip iki 90 proc. prisodrinto urano.

Remiantis susitarimu, Teheranas taip pat raginamas eksportuoti prisodrinto urano ir sunkiojo vandens perteklių, kad šalies atsargos neviršytų nustatytų gamybos apribojimų. Tačiau dėl JAV neseniai įvestų baudžiamųjų priemonių toks eksportas iš esmės tapo neįmanomu.