Filipinų užsienio reikalų sekretorius Teodoro‘as Locsinas savo asmeninėje tviterio paskyroje praėjusį ketvirtadienį pareiškė „vakar skubiai išsiuntęs diplomatinį protestą“ dėl incidento ir, kaip skelbiama jau kitoje sekretoriaus tviterio žinutėje, dėl „pabėgimo iš incidento vietos“.
Filipinų prezidento Rodrigo Duterte atstovas spaudai Salvadoras Panelo‘as Kinijos žvejybos laivo birželio 9-osios dienos veiksmus pavadino „necivilizuotais, pasibaisėtinais ir barbariškais“, kurie gali išprovokuoti rimčiausią per trejus metus vaidą tarp Manilos ir Pekino. S. Pandelo‘as paragino Kiniją ištirti incidentą ir nubausti įgulos narius, palaikydamas gynybos sekretorių Delfiną Lorenzana‘ą, kuris paragino imtis diplomatinių žingsnių.
„Kinijos laivo kapitonas ir įgula neturėjo palikti tiesioginę žalą patyrusį subjektą be pagalbos. Toks pasišalinimas iš įvykio vietos yra nežmoniškas“, - teigė S. Panelo‘as pareiškime, pridurdamas, kad Kinijos įgula pažeidė tarptautinį protokolą, pagal kurį jie privalėjo padėti nelaimės ištiktam laivui.
Nepaisant daugelio pareigūnų griežtų pareiškimų, D. Lorenzana ketvirtadienį, regis, sušvelnino savo poziciją, pareikšdamas, kad vyriausybė dar turi nustatyti, ar laivas iš tiesų buvo iš Kinijos.
„Eilinė avarija“
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kalbėdamas eilinėje spaudos konferencijoje Pekine, šį incidentą pavadino eiline jūrų laivų eismo avarija, kurią galima išsiaiškinti deramomis priemonėmis. Jis apkaltino žiniasklaidą išpūtus šį reikalą.
Jungtinės Valstijos paragino Kiniją susilaikyti nuo spaudimo darymo ir bauginimų Pietų Kinijos jūroje.
„Kinijos pastangos reikšti ekspansines ir neteisėtas laivybos pretenzijas - įskaitant spaudimo darymą kitoms šalims, kurios naudojasi Pietų Kinijos jūra, ir jų gąsdinimą, - kenkia regiono stabilumui“, elektroniniame laiške teigia JAV valstybės departamento atstovas spaudai.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje S. Panelo‘as pareiškė, kad tokie incidentai gali turėti neigiamos įtakos Kinijos ir Filipinų santykiams ir kad, jeigu paaiškėtų, kad laivų susidūrimas buvo tyčinis, vyriausybė šį incidentą vertins kaip agresijos aktą. R. Duterte‘ė gali nuspręsti apriboti santykius ar net svarstyti daug griežtesnį atsaką, jeigu įtampa šiuo klausimu dar labiau sustiprės, sakė prezidento atstovas spaudai.
„Pekinas sulauks didžiulių Filipinų visuomenės protestų, - sakė Singapūro Tarptautinių studijų mokyklos „Rajaratnam School of International Studies“ Collinas Kohas, jūrininkystės mokslinių tyrimų vadovas. – Panašu, kad spaudimas, kurį sukėlė šis incidentas, privers R. Duterte‘ės administraciją reikalauti iš Pekino atskaitomybės“.
Nuo 2016 metų vidurio, kai Filipinų prezidentu buvo išrinktas R. Duterte‘ė, Filipinai mėgino pataisyti santykius su Kinija, kurie pablogėjo nuo 2012 metų, kai Filipinų karinis jūrų laivynas sulaikė grupę kinų žvejybos fregatų Skarboro seklumoje, rife, maždaug 120 jūrmylių į vakarus nuo Filipinų salos Lusono. Ginčas paskatino Filipinus, tuomet vadovaujamus buvusio prezidento Beningo Aquino, pateikti ieškinį tarptautiniam tribunolui, kuris 2016 m. liepą priėmė Filipinams palankų sprendimą ir atmetė Kinijos pretenzijas. Tai nesutrukdė Pekinui toliau reikšti pretenzijas į jūros dalį ir statyti gynybos bazę teritorijoje.
„R. Duterte‘ės vykdomos politikos Kinijos atžvilgiu kritikai pasinaudos šiuo nelaimingu incidentu, kad sukeltų abejonių dėl jo požiūrio į Pietų Kinijos jūrą, - sakė Richardas Heydarianas, Taivano nacionalinio Chengchi universiteto (NCCU) atstovas ir knygos apie prezidentą autorius. – Kinijai – tai, be abejonės, vadinamojo „švelnaus poveikio“ nelaimė, tuo tarpu R. Duterte‘ės galimybes įtikinti žmones savo požiūriu į Pekiną toks incidentas gali sužlugdyti“.
Tyčinė veika
D. Lorenzana pasmerkė Kinijos žvejybos laivo įgulą už tai, kad ši paliko likimo valiai dvidešimt du į nelaimę patekusius filipiniečius, plaukusius „FB Gimber 1“ , kuriuos vėliau išgelbėjo Vietnamo žvejybos laivas ir Filipinų karinio jūrų laivyno laivas.
Incidentas įvyko šalia teritorijos „Reed Bank“, į kurią pretenzijas reiškia tiek Manila, tiek Pekinas; su šia teritorija naftos žvalgybos planus sieja Filipinų bendrovė „PXP Energy Corp“.
Kinijos įgulos narių poelgis, kai šie paliko zoną, Filipinų laivui ėmus skęsti, rodo, kad jų susidūrimas su laivu buvo tyčinis, sakė pulkininkas leitenantas Stephenas Penetrante‘ė, karinio padalinio, atsakingo už ginčijamus vandenis, atstovas. „Tai toli gražu ne atsitiktinumas, nes jeigu iš tiesų taip būtų buvę, jie būtų sustoję ir išgelbėję mūsų žvejus“, - kalbėjo jis trečiadienį. Tačiau ketvirtadienį to paties karinio padalinio pareiškime jau buvo teigiama, kad ,,Kinijos laivas „netyčia susidūrė“ su Filipinų laivu.
Pietų Kinijos jūra priklauso Ramiajam vandenynui ir yra į pietus nuo Kinijos tarp Vietnamo, Malaizijos ir Filipinų. Kinija tvirtina kontroliuojanti daugiau nei 80 proc. Pietų Kinijos jūros, pagrindinio laivybos maršruto, į kurį pretenzijas taip pat reiškia Brunėjus, Indonezija, Malaizija, Filipinai.
DELFI praneša, kad filipiniečių žvejų laivas birželio 9 dieną buvo taranuotas, kuomet buvo išmetęs inkarą ir nejudėjo. Po smūgio kinų laivas pasišalino, o visus 22 žvejus išgelbėjo netoliese buvę Vietnamo žvejų laivas ir Filipinų karinio laivyno laivas.
