Josephas Mitchellas
J. Mitchellą kamavo didžiulis stresas. Jis kurį laiką neturėjo darbo, kaupėsi neapmokėtos sąskaitos. Stresas paveikė jo miegą – J. Mitchellas naktį miegodavo tik vieną valandą. Nuo streso ir miego trūkimo vyras ėmė lunatikuoti. Vieną naktį jis nuėjo į vaikų kambarį ir pasmaugė savo ketverių metų sūnelį Blake’ą. Tuomet vyras priėjo prie miegančios 13 metų dukters Lexi, prispaudė jos galvą prie čiužinio ir laikė tol, kol mergaitė nebejudėjo. Tada J. Mitchellas pamėgino pasmaugti kitą savo sūnų – 10 metų amžiaus Devoną, tačiau šis nubudo ir ėmė šaukti.
Be sąmonės gulėjusi sesutė atsigavo, ir abiem vaikams pavyko apsiginti nuo tėvo. J. Mitchellas išbėgo iš kambario. Lexi nuvedė Devoną pas mamą, kuri paskambino pagalbos telefonu 911. Policininkai J. Mitchellą rado užsirakinusį savo kabinete. Jo kakle ir liemenyje buvo trys durtinės žaizdos. Vyras buvo nuvežtas į ligoninę, kur kitą rytą atsibudo. Jis visiškai neprisiminė praėjusios nakties įvykių. Nors J. Mitchellas buvo suimtas ir apkaltintas pirmojo laipsnio žmogžudyste ir dviem bandymais nužudyti, jis buvo pripažintas nekaltu.
Ivy Cogdon
Ivy Cogdon dievino savo 19-os metų dukterį Patricia. Moteris buvo priblokšta sužinojusi, kad mergina svarsto tapti vairuotoja, jei Korėjos konfliktas pasieks Australiją (tų metų pradžioje prasidėjo Korėjos karas). I. Cogdon baiminosi, kad Patricia nukentės nuo į šalį įsiveržusių kareivių. Tą naktį moteris nesudėjo bluosto, vis nerimavo dėl dukters. Prieš eidama miegoti, Patricia savo mamai pasakė: „Mamyte, nesuk galvos dėl karo. Juk čia jo nėra.“ Galiausiai I. Cogdon užsnūdo.
Tą naktį ji sapnavo, kad jos namai – karo zona. I. Cogdon išgirdo, kaip klykia jos dukra, todėl čiupo kirvį ir nubėgo į jos kambarį. Jame buvo pilna kareivių. Moteris puolė juos kirviu. Patricia kūnas buvo rastas kitą rytą. Jos kaukolė buvo suknežinta, šalia merginos lovos gulėjo kruvinas kirvis. Policininkai apklausė I. Cogdon ir apkaltino ją dukros žmogžudyste. Su moterimi kalbėjo keli gydytojai ir pareiškė, kad, jų nuomone, ji nesuvokė žudantį savo dukterį. Prisiekusieji ją išteisino.
Brianas Thomasas
Brianas Thomasas su žmona Christine, su kuria kartu praleido 40 metų, išvyko atostogauti rekreacine transporto priemone. Pora apsistojo stovyklavietėje. Netrukus jų ramybę ėmė drumsti cypiančių padangų ir stabdžių garsas – kažkas lenktyniavo. Sutuoktiniai nuvažiavo į atokesnę vietą ir nuėjo miegoti. B. Thomasas susapnavo, kad vienas iš lenktynininkų įsibrovė į jų namelį ant ratų.
Jis įsiropštė į poros lovą ir ėmė smaugti Brianą, tačiau jam pavyko išsivaduoti. Netrukus B. Thomasas nubudo ir pastebėjo, kad Christine nekvėpuoja. Ji buvo pasmaugta. Vyras paskambino pagalbos numeriu 999 ir pranešė apie žmonos mirtį. Policininkai skeptiškai vertino jo pasakojimą ir pateikė kaltinimus nužudžius savo žmoną. B. Thomasas dešimt mėnesių praleido kalėjime, jam buvo atlikta nemažai tyrimų. Du miego ekspertai priėjo bendrą išvadą, kad jis nužudė savo žmoną dėl miego sutrikimo. Prisiekusieji išteisino B. Thomasą, tačiau jam buvo patarta kreiptis į gydytoją.
Simonas Fraseris
Simonas Fraseris miegojo lovoje šalia savo žmonos, kai pamatė laukinį žvėrį, išlendantį iš grindų ir įšokantį į jo sūnelio lopšį. Simonas pašoko, čiupo žvėrį ir trenkė į sieną. Jo žmonos klyksmas galutinai jį pažadino. S. Fraseris suprato, kad paėmė savo 18-os mėnesių sūnų ir jį užmušė trenkęs galvą į sieną. Vyras buvo apkaltintas žmogžudyste.
Teisme jis sakė: „Nusikaltau miegodamas, tačiau visai nenorėjau užmušti savo sūnaus.“ Jo šeimos nariai paliudijo, kad miegodamas S. Fraseris dažnai smurtauja. Jis ne kartą bandė pasmaugti savo seserį ir puolė savo tėvą. Simonas taip pat žalojo save. Vyrą apžiūrėję gydytojai nusprendė, kad savo vaiką jis nužudė nesuvokdamas, ką daro. Simonas buvo išteisintas, tačiau turėjo prižadėti, kad pradės miegoti atskirame kambaryje, ne kartu su šeimos nariais.
Kennethas Ecottas
26-erių metų amžiaus Kennethas Ecottas su bičiuliais klube šventė vieno iš draugų gimtadienį, paskui nusprendė pratęsti linksmybes draugo name, ten jie išgėrė butelį degtinės. Daugelis užmigo ant pripučiamojo čiužinio valgomajame. Anksti kitą rytą 15-os metų mergina atsibudo ir išvydo ant jos gulintį K. Ecottą. Ji ėmė klykti. Kennethas atsistojo ir lėtai nuogas nuėjo į kiemą, ten jis ir nubudo. Jis vis dar buvo visiškai nuogas ir nenutuokė, kaip ten atsidūrė. Vaikinas grįžo į namą, kur jį netrukus apsupo įpykę draugai ir reikalavo pasakyti, ką jis padarė verkiančiai merginai. K. Ecottas nežinojo, ką atsakyti, ir tiesiog išėjo namo. Tą pačią dieną jis buvo suimtas. Vaikinas tvirtino, kad kenčia nuo miego sutrikimo ir nieko neprisimena apie incidentą. Prisiekusieji patikėjo ir jį išteisino.
Joan Kiger
15-os metų amžiaus Joan Kiger miegojo, kai savo namuose išgirdo šūvius. Ji čiupo du tėčio revolverius ir puolė šaulius. Joana šaudė į neaiškias žmogystas, kurios šaudė į ją. Mergina atsibudo rankoje laikydama pistoletą. Jos mama Jennie isteriškai raudojo. J. Kiger jai peršovė šlaunį, taip pat nušovė savo šešerių metų broliuką Jerry’į ir savo tėtį Carlą. Mergina šeimos automobiliu nuvažiavo pas kaimynus pagalbos. Į Kigerių namus atvyko policininkai ir pastebėjo, kad namas – užrakintas, nėra įsibrovimo ženklų. J. Kiger buvo suimta. Ji buvo teisiama kaip suaugusioji. Prokuroras reikalavo mirties bausmės. Teismo proceso metu J. Kiger advokatas bandė paaiškinti merginos elgesį ją dažnai kamavusiais intensyviais košmarais, kurie atrodė tikri. Prisiekusieji nerado žmogžudysčių motyvo ir merginą pripažino nekalta.
Kennethas Parksas
Kennethas Parksas nugrimzdo į gilų miegą. Atgavęs sąmonę, jis žiūrėjo į savo uošvės veidą, o iš jo smarkiai supjaustytų rankų bėgo kraujas. Kennethas nuvažiavo į artimiausią policijos nuovadą ir tarė pareigūnams: „O, dieve, ką tik nužudžiau du žmones“. Pasirodo, kiek anksčiau vyras atsikėlė nuo sofos, apsivilko paltą, išėjo pro paradines duris ir įsėdo į automobilį. Paskui jis nuvažiavo 24 kilometrus pas uošvius. K. Parksas daužė savo uošvę Barbara automobilio ratų raktu ir daug kartų jai dūrė.
Paskui jo dėmesį patraukė uošvis Denisas. Kennethas jį smaugė ir badė, tačiau vyrui pavyko išgyventi. Kennethas buvo apkaltintas pirmojo laipsnio žmogžudyste. Prieš teismą jis keletą metų praleido kalėjime. Įkalinimo laikotarpiu nemažai specialistų atliko psichologinį vertinimą ir miego tyrimus. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad K. Parksas retkarčiais pabusdavo iš gilaus miego ir dažnai vaikščiojo per miegus. Prisiekusieji buvo įsitikinę, kad vyras užpuolė uošvius nesuvokdamas savo veiksmų, ir jam buvo panaikinti visi kaltinimai.
Esther Griggs
1859 m. Esther Griggs miegojo savo lovoje, kai išgirdo savo penkerių metų sūnų sakantį, kad dega namas. E. Griggs ėmė klykti ir maldauti, kad kas nors išgelbėtų jos vaikus. Ji bijojo, jog jie sudegs. Moteris pačiupo savo 18-os mėnesių dukrelę ir išmetė pro langą. Kūdikis išdaužė stiklą ir nukrito ant gatvės. Policininkai išgirdo E. Griggs riksmus ir nuskubėjo į aimanuojančios moters butą. Ji juos įleido ir nuolat klausinėjo: „Kur mano mažylė? Ar kas nors ją sugavo?“
Vienas iš policininkų nubėgo į lauką ir apžiūrėjo mergaitę. Ji buvo nugabenta į ligoninę ir vėliau visiškai pasveiko. Esther pasakojo policininkams visiškai nenorėjusi nuskriausti savo vaikų, tik elgėsi reaguodama į prisisapnavusius įvykius. Policininkai nugabeno moterį į ligoninę, vėliau ji buvo uždaryta į kalėjimą. Didžioji žiuri susirinko aptarti kaltinimo užpuolimu turint ketinimą nužudyti, tačiau E. Griggs nebuvo pateikti jokie kaltinimai.
Danielis Gudino
13-os metų amžiaus Danielis Gudino sunkiai užmigdavo. Jis galvojo, kad namuose yra vaiduoklis. Berniukas pabandė miegoti ant sofos, tačiau tamsios figūros jį išgąsdino prieš užmiegant. Tada jis nulipo nuo sofos ir pasiėmė savo tėčio šratinį šautuvą. Danielis nuėjo į savo brolio kambarį ir tris kartus iššovė į vaiduoklį. Paskui nuėjo į virtuvę. Berniukas pabudo nuo mamos Marina verksmo.
Taip pat moteris bandė iš sūnaus rankų atimti žirkles. Marina iškvietė policininkus, kurie suėmė Danielį. Jis ne tik užpuolė savo mamą, bet ir nušovė savo devynerių metų amžiaus brolį Ulysses’ą. Psichiatras paliudijo, kad siaubingųjų įvykių metu D. Gudino vaikščiojo per miegus, tačiau jis visgi buvo pripažintas kaltu įvykdžius pirmojo laipsnio žmogžudystę ir užpuolimą. Tiesa, prisiekusieji nesutarė dėl kaltinimo pirmojo laipsnio žmogžudyste. Galiausiai Danielis buvo nuteistas penkerių metų bausme nepilnamečių pataisos namuose.
Antonio Nieto
Antonio Nieto susapnavo, kad jį puola stručiai. Jis pačiupo kirvį ir plaktuką ir nusivijo paukščius. A. Nieto pavyko kaip reikiant aptalžyti stručius savo ginklais. Pabudęs vyras suprato, kad užmušė savo žmoną ir uošvę. Taip pat jis užpuolė abu savo vaikus. Dukrai teko daugybė smūgių, tačiau ji išgyveno. Sūnui kliuvo tik vienas smūgis – paskui jį sutramdė 64-erių metų amžiaus tėvas.
A. Nieto grėsė 70-ies metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau netrukus tapo aišku, kad jis užpuolė savo šeimos narius nežinodamas, ką daro. Teismas nuteisė vyrą 10 metų praleisti psichiatrinėje ligoninėje, taip pat jis turėjo išsikraustyti bent 500 metrų atstumu nuo savo vaikų ir negalėjo su jais bendrauti, o nužudytų moterų artimiesiems turėjo sumokėti 171 100 eurų.