Pereinamojo laikotarpio teisingumo darbo grupė, ruošdama šią ataskaitą, per ketverius metus pasikalbėjo su 610 iš Šiaurės Korėjos pabėgusių žmonių, rašo BBC.
Pabėgėliai kalbėjo apie dešimtmečius trukusias žudynes už tokius prasižengimus kaip karvės vagystė ar Pietų Korėjos televizijos laidų žiūrėjimas.
Antradienį paskelbtoje NVO ataskaitoje „Mirusiųjų likimų vaizdai“ rašoma, kad egzekucijų stebėti susirinkdavo 1 000 ar daugiau žmonių.
Taip pat joje minima, jog mirties bausme nuteistų asmenų šeimos nariai, įskaitant vaikus, kartais buvo verčiami žiūrėti jos vykdymą. Nužudytųjų kūnai retai kada būdavo grąžinami artimiesiems, palaikų laidojimo vietos taip pat nedažnai atskleidžiamos.
Vieno liudininko teigimu, jauniausiam egzekuciją stebėjusiam asmeniui buvo septyneri.
Kai kurios viešos egzekucijos taip pat vykdomos įkalinimo įstaigose, tokiose kaip kalėjimai ir darbo stovyklos, kur už politinius nusikaltimus laikomi žmonės yra verčiami dribti sunkius fizinius darbus, pavyzdžiui, kasti rūdą ir kirsti medžius.
Vienas pabėgėlis, kalėjęs darbo stovykloje XXI a. pradžioje, papasakojo, kaip 80 kalinių buvo priversti stebėti trijų moterų, apkaltintų mėginimu pabėgti į Kiniją, egzekuciją.
Jo teigimu, Saugumo ministerijos pareigūnas įspėjo: „Taip gali nutikti ir tau.“
Ataskaitoje nurodoma, kad egzekucijos yra „pagrindinis būdas įbauginti gyventojus ir atgrasyti juos nuo režimui nepatinkančios veiklos“.
Sušaudymo komandos ir korimas
Pabėgėliai informavo, kad didžiąją dalį egzekucijų įvykdo sušaudymo būriai. Paprastai trys šauliai paleidžia po tris šūvius į pasmerktojo kūną.
Kai kurie NVO kalbinti žmonės prisiminė atvejus, kai mirties bausmę atlikę asmenys atrodė neblaivūs.
Vienas pabėgėlis manė, kad „jie buvo apsvaigę, nes žudyti – emociškai labai sunku“.
Taip pat buvo gauta informacijos apie nedidelį viešų korimų skaičių, tačiau NVO pranešė, kad nuo 2005 m. korimai visiškai nutraukti arba jų pasitaiko labai retai.
Vienas iš ataskaitos autorių Ethanas Shinas AFP sakė, kad „regis, viešų egzekucijų skaičius mažėja“, tačiau gali būti, jog Pchenjanas veikia slapčiau, nes „Šiaurės Korėja siekia būti pripažinta normalia valstybe“.
Net aukšti Šiaurės Korėjos valdžios pareigūnai nėra apsaugoti nuo egzekucijų. 2013 m. Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno dėdė buvo pasmerktas mirti už išdavystę.
Tačiau pranešimus apie egzekucijas labai sunku patikrinti, pasitaikė ir klaidingos informacijos.
Pavyzdžiui, 2013 m. populiariai Šiaurės Korėjos dainininkei Hyon Song Wol neva buvo viešai įvykdyta egzekucija. Pietų Korėjos laikraštis rašė, kad ją „suvarpė kulkosvaidžių papliūpa, o dainininkės muzikantai stovėjo nuleidę galvas“.
Tačiau 2018 m. Hyon Song Wol su kitais Šiaurės Korėjos delegacijos nariais atvyko į Seulą prieš prasidedant žiemos olimpinėms žaidynėms.