Šiuo aspektu Y. Levisas išsiskiria iš Izraelio ultraortodoksų – hebrajų kalba žinomų kaip „haredim“, – vilkinčių savitus senamadžius drabužius, auginančių gausias šeimas, dažnai gyvenančių izoliuotose bendruomenėse ir įgyjančių tik minimalų pasaulietinį išsilavinimą.
Izraelio politika, leidžianti haredi vyrams siekti vyriausybės subsidijuojamų religinių mokslų vietoj karinės tarnybos, susiduria su nauju iššūkiu, šaliai ruošiantis antriesiems visuotiniams rinkimams, numatytiems po kelių mėnesių. Nesutarimai dėl įstatymo projekto, pagal kurį ultraortodoksai vyrai būtų verčiami prisijungti prie kariuomenės, kaip ir dauguma izraeliečių, sutrukdė Benjaminui Netanyahu suformuoti koalicinę vyriausybę. Šis klausimas, panašu, ir toliau kurstys nesutarimus bei skilimą, atsinaujinus rinkimų kampanijai.
Anot haredim ultraortodoksų, tarnyba kariuomenėje drauge su nereligingais kariais bei karėmis, kelia grėsmę jų tradicinei gyvensenai. Kai kurie ultraortodoksai kariai, grįžę iš kariuomenės, yra atstumiami bendruomenės arba net fiziškai užpuldinėjami. Kadangi jie neverbuojami į kariuomenę ir gali susikoncentruoti ties religinėmis studijomis, daugelis haredi vyrų nedalyvauja darbo rinkoje, taip pasmerkdami savo šeimas gyvenimui skurde.
Liberalesnius izraeliečius tokia situacija skaudina, jie įsitikinę, kad jau metas jiems grįžti į platesnę bendruomenę.
Šiandien Y. Levisas yra ne pelno organizacijos „Netzxah Yehuda“, padedančios haredim ortodoksams kariuomenėje, vykdomasis direktorius. Beveik visi jo organizuojamos programos absolventai po tarnybos kariuomenėje ieškosi darbo, sakė jis.
Spartus augimas
Ultraortodoksų bendruomenė sparčiai auga; manoma, kad iki 2065 metų ji sudarys apie trečdalį gyventojų – daug daugiau nei 2015 metais (11 proc.), rodo centrinio statistikos biuro prognozės. Haredi vyrų užimtumo koeficientas sudaro apie 50 proc., kai tuo tarpu bendrosios Izraelio populiacijos analogiškas rodiklis siekia iki maždaug 80 proc.
Apie 2010 metus tuometinis Izraelio centrinio banko valdytojas Stanely Fischeris perspėjo, kad situacija nėra ekonominiu požiūriu tvari.
Pasak Gilado Malacho, Izraelio demokratijos instituto (Israel Democracy Institute) ultraortodoksų programos direktoriaus, haredi vyrų, tarnavusių kariuomenėje, įsidarbinimo mastas maždaug toks pat kaip ir visų kitų Izraelio gyventojų. G. Malacho nuomone, ruošiamas įstatymo projektas dėl haredim galėtų paskatinti Izraelio ekonomikos augimą 10 mlrd. dolerių per metus.
„Kadangi jų gretos tampa vis didesnės, šių vyrų integravimas į visuomenę tampa itin svarbus“, – kalbėjo G. Malachas.
Pasak Y. Leviso, jo organizacija svajoja sukurti „tokią haredi vyrų bendruomenę, kurios atstovai tarnautų kariuomenėje, kurie siekia gyventi gerame rajone, puoselėjančiame haredi kultūrą, – bet jie nori dirbti, mokytis, nori įgyti mokslo laipsnį.“
Haredi vyrai atleidžiami nuo kariuomenės nuo pat valstybės įkūrimo pradžios. Izraelio pirmasis premjeras Davidas Benas-Gurionas, skyrė tokias lengvatas tuo metu tik keliems šimtams religingų studentų.
Trumpalaikis įstatymas, kuriuo siekta atkurti didesnį paritetą, žlugo, B. Netanyahu grąžinus haredim klausimą į vyriausybės darbotvarkę 2015 metais. Aukščiausiasis teismas nurodė Knesetui, aukščiausiajam šalies įstatymų leidimo organui (parlamentui), iki liepos sureguliuoti šį klausimą, kitaip įstatymo projektas bus taikomas visiems ultraortodoksams vyrams. Knesetas paleido save, kilus politinei sumaiščiai dėl įstatymo projekto, ir bus sušauktas ne anksčiau kaip po rugsėjį vyksiančių rinkimų.
Aklavietė, susiklosčiusi dėl haredi įstatymo projekto, kurį rėmė buvęs šalies gynybos ministras Avigdoras Libermanas, buvo oficiali priežastis, dėl kurios B. Netanyahu nepavyko suformuoti koalicijos praėjusią savaitę.
Premjerui nepavykus suformuoti koalicinės vyriausybės, nauji rinkimai bus surengti rugsėjo 17 d. Įstatymo projekte būtų numatyti metiniai karių verbavimo į karo tarnybą tikslai, finansavimas būtų sumažintas religinėms mokykloms, žinomoms kaip „yeshiva“, neišnaudojančioms savo kvotų potencialo.
Haredi bendruomenės nariai tvirtai laikosi nuomonės, esą negalima tikėtis, kad religingi studentai tarnautų kariuomenėje, tuo kurstydami sunkias diskusijas Izraelyje artėjant rugsėjį numatytiems rinkimams.
„Visi žino, kad joks ortodoksų „yeshiva“ mokyklos studentas neis į kariuomenę, – kalbėjo įstatymų leidėjas Yitzhakas Pindrosas, atstovaujantis „United Torah Judaism“ blokui. – Dabar iškyla klausimas, kaip visa tai surašyti įstatymų knygose.“
